Unikaliame eksperimentiniame spektaklyje dramaturgijos klasiką interpretuos vaikai

Spalio 19 ir 20 dienomis Menų spaustuvėje dienos šviesą išvys unikaliu metodu sukurta premjera – spektaklis-eksperimentas „Žuvėdra (remix)“, kurioje klasikinę ir žiūrovams puikiai pažįstamą Antono Čechovo pjesę interpretuos ne profesionalūs teatro aktoriai, o vaikai. Menų spaustuvės jaunųjų menininkų programos „Atvira erdvė“ rėmuose sukurto spektaklio metu iniciatyva su profesionalių menininkų pagalba perduodama į vaikų rankas, taip siekiant atrasti nestandartinę medžiagos interpretaciją. Tai – analogų šalies scenoje neturinti idėja, nes, nors spektaklyje vaidina ir esminius jo akcentus sudėlioja vaikai, jis yra skirtas suaugusiųjų publikai.

Šį pavasarį tapę vienais iš „Atviros erdvės’19“ laimėtojų idėjos iniciatoriai režisierius Gediminas Rimeika, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė ir prodiuserė Rusnė Kregždaitė vasaros metu Menų spaustuvės erdvėse subūrė kūrybinę teatro stovyklą, kurioje dalyvavo 10–12 metų vaikai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Intensyviai pažindindamiesi su teatro profesijomis ir analizuodami pjesę stovyklos dalyviai pradėjo kurti spektaklį, kurio pagrindu tapo dramaturgo Mato Vildžiaus parengta pjesės „Žuvėdra“ adaptacija, išryškinanti pagrindinius įvykius ir juos pateikianti vaikams suprantama kalba. Pasibaigus teatro stovyklai dalis jos dalyvių kūrybinį procesą tęsė ir toliau – būtent jis atvedė į premjerą, kurią žiūrovai išvys jau spalio antroje pusėje.

Projektu prisistato nauja profesionalių, pirmą kartą kartu kuriančių menininkų grupė, kuriai vadovauja idėjos autorius, aktorius Gediminas Rimeika, debiutuojantis kaip eksperimentinio spektaklio režisierius. Tarp jauniausią kūrėjų kartą konsultuojančių menininkų - dramaturgas Matas Vildžius, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, choreografė Greta Grinevičiūtė, scenografas Vladas Suncovas, kostiumų dailininkė Sandra Vasilevskaitė ir šviesų dailininkas Julius Kuršis, repeticijų metų padėję vaikams atskleisti savo kūrybiškumą bei skatinę ieškoti savitų raiškos formų. Kūrybinio proceso metu scenos menų profesionalai siekė ne jį kontroliuoti, o tapti kuriančių vaikų patarėjais, subtiliai prisiliečiant prie mažųjų menininkų atrinktos sceninės medžiagos ir atliekant minimalius pokyčius tam, kad galutinis spektaklis taptu profesionalaus meno kūriniu.

Repeticijų metu analizuotos „Žuvėdros” temos, kurių atitikmenų buvo ieškoma ir vaikų gyvenime. Taip spektaklis tapo socialiniu visuomenės veidrodžiu, kuriame jaunieji Nina ir Treplevas žaisdami suvokia juos supantį suaugusiųjų pasaulį ir atranda šiuolaikinius herojus.

Nors spektaklyje vaidmenis kuria vaikai, projekto iniciatoriai pabrėžia, jog spektaklis skirtas išimtinai suaugusiųjų auditorijai, besidominčiai teatru ir jaunųjų kūrėjų eksperimentais. Kūrėjų teigimu, „Žuvėdra (remix)“ žiūrovai galės pastebėti tam tikrus atsikartojančius visuomenės modelius, o juose – pačius save; vienose situacijose suvoks, kaip patirtys gali žaloti vaikus, kitose – koks pozityvus ir vertingas yra vaikų atvirumas bei naivumas. Remdamiesi asmeninėmis patirtimis vaikai prabyla apie tai, kaip jie supranta pagrindines „Žuvėdros“ temas – kūrybinį kelią, meilę, šeimos skilimą, materialinių vertybių išaukštinimą bei neapykantą. Tai – kūrinys apie kiekvieną iš mūsų, suteikiantis galimybę pamatyti, kaip mūsų pačių veiksmai tiesiogiai daro įtaką ateities kartoms.