Kuriant šlapio kolodijaus (ambrotipų ir ferotipų) nuotraukas „sustabdomos“ kelios sekundės portretuojamo apmąstymų, laukimo, suvokimo ar panirimo į savastį, mintis bei jausmus. Tai giliau nei paviršutiniškos vienadienės grimasos. Mindaugas sako: „Šiuose atvaizduose stengiuosi įžvelgti ir perteikti žmogaus sielą“.
Šioje parodoje M. Meškauskas pristato portretus ir peizažo triptiką. Parodos atidarymo metu bus galima pamatyti ambrotipo „reakciją“ į šviesą ir baltą arba juodą foną, fotografijos paslaptis kiekvienas galės atrasti išbandydamas specialiai sukurtą „juodos-baltos“ dėžutę.
Parodoje eksponuojami Mindaugo aplinkos, draugų, bičiulių, kolegų portretai. Ferotipuose įgludę kino režisierius Donatas Ulvydas su žmona Vaida, dainininkė, dainų kūrėja Justė Arlauskaitė-Jazzu, aktorė Ieva Andrejevaitė, dainininkas, žurnalistas, laidų vedėjas Marijus Mikutavičius, fotografas Algimantas Aleksandravičius, saksofinininkas Algirdas Černiauskas, muzikantas Eimantas Belickas, šokėja, balerina Martyna Meškauskaitė, menininkė, keramikė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, fizikas, protmūšių rengėjas ir vedėjas Linas Savickas, aktorius Darius Petkevičius, stilistė Ieva Daugirdaitė, psichologė Ramunė Murauskienė, ryšių su visuomene specialistė Lina Pusvaškytė, aktorius Sakalas Uždavinys, dailininkas, jūrininkas Vytautas Palavinskas, fotografas Ramūnas Danisevičius, ilgaamžė Monika Zimonaitienė, kino kritikė Laura Kurlinskaitė, šokėjai, urbanistinio šokio teatro „Lowair“ įkūrėjai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius, tango šokėjas, dainininkas Euardo Gimenezas, rekvizito dailininkas Lukas Žukaitis.
Parodos rengėjai ir autorius tikisi, kad visi ar dauguma „portretuotų“ atvyks į parodos atidarymą pažvelgti į save ir kitus kitoje, šventinėje Rotušės erdvėje.
Fotografuoti šiuolaikinius žmones šlapio kolodijaus procesu yra iššūkis tiek pozuojančiajam, tiek ir pačiam fotografui. Pirma, labai sunku žmogui išaiškinti, kad sėdėti reikia nejudant ir ilgai. O tiesa tokia – net menkiausias judesėlis dramatiškai atsiliepia nuotraukos ryškumui.
Didžiuliame šiandienos tempe gyvenantys žmonės sunkiai suvokia, ką reiškia sėdėti nejudant. XIX amžiuje, siekiant pagaminti kuo ryškesnį atvaizdą, buvo sugalvoti specialūs galvos ir net rankų laikikliai, kuriuos įremdavo fotografuojamajam. Šiais laikais tenka griebtis tokių pačių priemonių. Mindaugo fotografijų herojams į galvą yra įremiamos atramos, tačiau nė jos nepadeda sutramdyti kai kurių vietoje nenustygstančių nenuoramų. Įtampa sėdint prieš fotoaparatą, kai šalia stovintis fotografas skaičiuoja sekundes ir meldžiasi, kad pozuotojas nė nekvėpuotų, tokia didelė, kad šis būtinai krusteli, ima mirksėti, o kartais ir muistytis.
