Unikalus projektas „Neišgirsti balsai“ paaugo dvigubai ir vyksta net 5-iuose kalėjimuose

Pernai prasidėjęs projektas „Neišgirsti balsai“, kurio metu dviejuose šalies kalėjimuose vyko kūrybinio rašymo dirbtuvės nuteistiesiems, antrus gyvavimo metus pasitinka su didesne kūrybinių dirbtuvių vedėjų komanda ir apima net 5 įkalinimo įstaigas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Galimybė antrus metus tęsti šį projektą leidžia manyti, kad esame pasiruošę atsisukti į nuteistuosius, mažinti jų atskirtį ir pamatyti šią visuomenės dalį ne kaip vientisą masę, o kaip bendruomenės dalį, kuri yra įvairi, ir kurios dalis ieško būdų grįžti į mums visiems įprastą gyvenimą“, – sako projekto sumanytoja, žurnalistė Urtė Karalaitė.

Pirmieji metai parodė kūrybinės veiklos naudą

2023 m. prasidėjusio projekto „Neišgirsti balsai“ metu Urtė Karalaitė vedė kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistiesiems Pravieniškių 2-ajame kalėjime bei Panevėžio moterų kalėjime.

„Pirmaisiais metais buvo svarbu pabandyti prisijaukinti naują auditoriją, pažiūrėti, kaip nuteistieji reaguoja į rašymo dirbtuves, kaip įsitraukia. Patirtis parodė, kad tokios veiklos kalėjime tikrai labai reikalingos – teksto rašymas tai ne tik puikus įrankis saviraiškai, bet ir saugus, intymus būdas reflektuoti, permąstyti gyvenimo pasirinkimus, paleisti slegiančias mintis ir emocijas. Todėl norėjau, kad projektas toliau vystytųsi – įtrauktų daugiau nuteistųjų ir dirbtuvių vedėjų, kad atsirastų veiklų įvairovės, dinamikos ir plėstųsi dalyvių ratas“, – sako U. Karalaitė.

Antruosius gyvavimo metus projektas „Neišgirsti balsai“ pasitinka daugiau nei dvigubai paaugęs – kūrybinio rašymo dirbtuvės šiemet vyksta net 5-uose kalėjimuose: Alytaus, Vilniaus, Šiaulių, Pravieniškių 2-ajame kalėjime bei Panevėžio moterų kalėjime. Pasipildė ir kūrybinių rašymo dirbtuvių vedėjų komanda: ją papildė dramaturgė, rašytoja Teklė Kavtaradzė, laidų vedėja, tekstų autorė Tautė Bernotaitė, tekstų autorė, psichoterapijos studentė Viktorija Štarevičiūtė. Kūrybines dirbtuves antrus metus ves ir Urtė Karalaitė.

Dirbtuvių metu lydi prasmės pojūtis

Viena iš naujųjų projekto komandos narių – dramaturgė Teklė Kavtaradzė – pasakoja, kad jau po pirmųjų užsiėmimų su nuteistosiomis Panevėžio moterų kalėjime galima buvo jausti dalyvių dėmesingumą ir nusiteikimą panirti į kūrybinį procesą.

„Prasmė ir jaudinantis naujos pradžios jausmas aplankė iš karto, moterims tik pradėjus rinktis. Nustebau, kaip lengvai jos susikaupė, kaip atidžiai ir nuosekliai dalyvavo praktikoje. Juntama pagarba, įsijautimas ir įsiklausymas padėjo greitai sukurti saugią atmosferą. Drąsa dalytis ir atsiverti jaudinančiai nuteikė kitiems kartams. Nuoširdžiai laukiu kito susitikimo ir viso proceso tęsinio. Esu tikra, kad mūsų visų laukia įkvepiantis ir kūrybiškai vaisingas laikas kartu“, – sako T. Kavtaradzė.

Patys sprendžiame, kaip pasitiksime norinčiuosius keistis

Projektui „Neišgirsti balsai“ plečiantis, jo pamatiniai tikslai išlieka tie patys, sako U. Karalaitė: „Pirmiausia, siekiame suteikti emocinę, kūrybinę ir socialinę naudą nuteistiesiems. Antra, norime supažindinti platesnę visuomenę su autentiškomis nuteistųjų mintimis, kurios dažniausiai lieka neišgirstos ir nustelbtos sensacingų kriminalinių straipsnių antraščių. Tad šiemet, kaip ir pernai, dalysimės nuteistųjų mintimis projekto socialinių tinklų paskyrose „Facebook“ ir „Instagram“. Jau pirmaisiais metais pajutome, kad tikros nuteistųjų mintys, jų požiūris į save ir išorinį pasaulį lėtai, bet keičia stereotipus apie žmones, esančius už kalėjimo sienų. Labai svarbu, kad jų tikri žodžiai leidžia mums, kaip visuomenei, prisiimti atsakomybę ir daryti pasirinkimą, kaip sutiksime tuos, kurie bus pasiryžę keistis ir išeis į laisvę gyventi tarp mūsų“, – pažymi projekto sumanytoja U. Karalaitė.

Pamažu visuomenei atsiveriantys kalėjimai liudija didesnį pokytį

Kaip pažymi pašnekovė, antrieji projekto metai tik dar kartą liudija kalėjimų atsigręžimą į visuomenę, didėjantį jų atvirumą. „Tikrai jaučiame, kad kalėjimai Lietuvoje pamažu keičiasi ir noriai įsileidžia įvairias veiklas ir iniciatyvas. To labai reikia, nes tik tokiu būdu esantys laisvėje ir esantys kalėjime gali iš tiesų susitikti ir pažinti vienas kitą, o ne kurti įsivaizdavimus, kurie pagrįsti stereotipais“, – sako U. Karalaitė ir priduria, kad dar lauktų pokyčio ir pačioje visuomenėje: „Labai svarbus platesnis visuomenės įsitraukimas į veiklas kalėjimuose. Tokia veikla labai padėtų keistis dabartiniam neigiamais stereotipais grįstam santykiui tarp nuteistųjų ir visuomenės bei mažintų baimę pasitinkant grįžtančiuosius iš įkalinimo įstaigų.“

Kūrybinės praktikos laisvės atėmimo įstaigose – daugelyje Skandinavijos ir Vakarų šalių taikomas nuteistųjų resocializacijos modelis, padedantis įkalinimo įstaigose esantiems žmonėms stiprinti emocinį intelektą ir mokytis naujų įgūdžių, kurie naudingi adaptuojantis visuomenėje bei darbo rinkoje ir kuriant gyvenimą išėjus iš kalėjimo.