„Užburtų akių“ pamoka: žmogaus su gyvomis akimis nepakeis joks prietaisas

Jau šeštadienį jaunosios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) publikos laukia premjera – bus rodomas baletas „Užburtos akys“ pagal Wolfgango A. Mozarto muziką. Spektaklis „Užburtos akys“ sukurtas pagal prieš 200 metų mirusio rašytojo Ernsto Theodoro A. Hoffmanno (1776–1822) pasaką „Smėlio žmogus“, tačiau kūrėjų vaizduotė šičia nenurimo – vokiečių romantiko pasakos veikėjus jie perkėlė į šiuos laikus, šitaip suprojektuodami naują pasaulį, kuriame technologijos po truputį praryja tikrus gyvenimus. Ypač aktualu nepaleidžiantiems iš rankų savo išmanių telefonų!

Teatrui visada trūksta šeimai skirto repertuaro

„Užburtų akių“ premjeros spaudos konferencijoje dalyvavęs LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas sakė, kad šis laikas teatre ypatingai aktyvus.

„Norime atskleisti kalėdinę laukimo nuotaiką, teatre vyksta labai daug visko. Teatrui visada trūksta šeimai skirto repertuaro, kuris neša šviesą, kalba apie gražius dalykus. Didžioji dalis spektaklių – einantys metų metus, mano vaikai, pavyzdžiui, matė juos po trisdešimt kartų, su jais augome, jie liks mūsų repertuare, bet vaikiškų spektaklių poreikis begalinis! Inicijavome naujų spektaklių kūrimą, bet tam reikia erdvės, laiko – jie kainuoja žymiai brangiau. Visai neatsitiktinai atsirado mažesnės sudėties repertuaras, kuris gali transformuotis, būti vežamas per visą Lietuvą“, – apie pastangas užpildyti poreikį kalbėjo J. Sakalauskas.

Jis pasidžiaugė, kad repertuarą užpildyti sekasi gan neblogai. „Džiaugiuosi, kad pas mus atsirado „Alisa stebuklų šalyje“, „Mamulė Mū“; Choreografė pasiūlė naują kūrinį, jis daug žadantis, tokiu sunkiu laikotarpiu, kai vyksta karas. Visame tame kontekste atsiranda šviesus spektaklis – su jautria scenografija, kostiumais, vakarinė žvaigždė mūsų teatro repertuare“, – kalbėjo J. Sakalauskas.

Pagrindinė istorijos mintis išliko

Spektaklio choreografė Edita Stundytė pasakojo, kad kūrybinis procesas prasidėjo dar pandemijos laikais.

„Prieš porą metų idėja atsirado – norėjosi sukurti kažką kamerinio, paprasto, bet po truputėlį viskas vystėsi. Atspirties taškas – E. T. A. Hoffmanno istorijos, Mocarto muzika – seniai mano galvoje. Pagrindinė, pirminė idėja – turinį susieti su išmaniąja technika. Tai nėra sudėtingas kūrinys, žymiai supaprastintas, baigiasi gerai. Tačiau pagrindinė istorijos mintis išlikusi“, – sakė E. Stundytė.

Kalbėdama apie šokį, E. Stundytė sakė, kad spektaklyje netrūks įvairumo: „Lėlės su puantais – artimesnė klasikinio baleto klasikai, o kiti artistai, galima sakyti, atliks neoklasikinį šokį.“

Tiems, kurie pereina į paauglystę

Spektaklis, tęsė E. Stundytė, truks pusantros valandos. „Buvo planuotas kaip vienaveiksmis, bet nuspręsta daryti dviejų dalių, tęsis pusantros valandos. Šis spektaklis nėra skirtas patiems mažiausiems, o maždaug 7 – 12 metų vaikams, kurie pereina į paauglystę“, – pasakojo ji.

Spektaklio scenografijos ir kostiumų dailininkė Indrė Pačėsaitė atviravo, kad inspiracija tapo E. Stundytės pasakojimas, ji aiškiai žinojo, ko norinti.

„Pagrindinė mintis – žmogaus su gyvomis akimis nepakeis joks prietaisas, tai spektaklis apie draugystę. Potekstė – išmanioji technika. Spektaklis bus rodomas prieš geležinę uždangą – tai jau savaime scenografija, todėl nenorėdama nuo jos bėgti – pasinaudojau. Įžvelgiau panašumo į pikselius, mikroschemas“, – išvystu vaizdiniu dalijosi I. Pačėsaitė, siekianti scenovaizdžio pilnos visumos.

Nauja patirtis

LNOBT orkestro koncertmeisteris Dainius Peseckas neslėpė, kad iš E. Stundytės gavo jau paruoštą visą muzikinės dalies eigą – buvo dalys iš sonatos, iš kvarteto, pagal dramatinę liniją nuosekliai sujungta.

„Kai gavau gaidas, pačią idėją statyti pagal kamerinę muziją – nauja patirtis. Mocarto muzika tarsi skirta mažam žmonių ratui, todėl manau, kad nuskambėsianti didelei salei sukurs šventinę atmosferą. Kai pradėjome dirbti su šokėjais – viskas organiškai susijungė. Šokėjai preciziški tempui, reikia pasistengti, atkreipti dėmesį į jų poreikius, tada atsiranda bendra sintezė“, – kalbėjo D. Peseckas.

Taip veikia burtai

„Užburtose akyse“ dalyvaus dešimt šokėjų: keturi pagrindiniai veikėjai – Profesorius K., Klara, Natanaelis, lėlė Olimpija – ir šešios lėlės robotai. Profesoriaus Orkestrėlį sudaro styginių kvintetas ir fortepijonas. Spektaklio muzikos vadovas – dirigentas Imantas Šimkus, o W. A. Mozarto muzikai šiuolaikinių atspalvių suteikė elektroninis apipavidalinimas, tai – kompozitorės Agnės Matulevičiūtės nuopelnas, vaizdo projekcijas kūrė Marius Vilčinskas.

Profesoriaus K. vaidmenį atliks – Laimis Roslekas ir Igoris Zaripovas.

E. T. A. Hoffmanno pasakos „Smėlio žmogus“ herojai Klara ir Natanaelis – geriausi draugai, paaugliai, nuolat triukšmaujantys ir besiginčijantys kieme. Jų kaimynas Profesorius K. – lėlių robotų meistras ir mokslininkas, kiek panašus į Albertą Einsteiną, ne į piktąjį genijų. Jis nuoširdžiai tiki, kad jeigu kiekvienas turės draugą robotą, labai panašų į žmogų, žmonės niekada nebesipyks ir pasaulyje įsivyraus darna. Taip Natanaelis susižavi gražuole lėle Olimpija, su kuria neįmanoma susipykti, ir pamiršta Klarą. Bet kai Profesorius K. ir jai pasiūlo išsirinkti naują draugą, kuris vykdys visus jos norus, Klara nepasiduoda lėlės kerams ir ryžtasi atsikovoti Natanaelį.

Viename savo interviu spektaklio choreografė Edita Stundytė yra sakiusi, kad „užburtos akys – tai akys, nereginčios to, kas akivaizdu“: „Natanaelį užbūrė robotas – tiesiog tuščia lėlė Olimpija. Berniukas nemato, kad Klarai jis iš tikrųjų svarbus, kad ji myli jį. Spektaklio idėja – begalinis žmogaus žavėjimasis išmaniosiomis technologijomis. Ne kartą esu girdėjusi tėvus juokaujant, kad vaikas ramus ir tylus, kai „bendrauja“ su savo geriausiu draugu – išmaniuoju telefonu. Vaikas egzistuoja virtualioje erdvėje, kuri yra vien tikrovės imitacija, ten nėra gyvybės. Taip veikia burtai. Tenka pastebėti, kad ypač smarkiai jie veikia paauglius.“

Baleto vaikams „Užburtos akys“ premjera LNOBT – gruodžio 17 ir 31 d. 12 val.