Dar gerokai prieš išgarsėdamas dėl pribloškiančio mėlio darbų, kartą užmigęs Nicos paplūdimyje Yves Klein’as susapnavo, kad pasirašė dangų – taigi, pasisavino, pavertė jį savo meno kūriniu. Sakoma, kad nuo to laiko jis nemėgo paukščių, kurie skraidydami tarsi kėsinosi prakiurdyti tobulo mėlio paveikslą.
Prieš tampant menininku Klein’ui iki tol teko išbandyti ne vieną gana netikėtą profesiją. Jis darbavosi žirgyne Islandijoje, priklausė Rozenkreicerių ir šv. Sebastiano ordinams, tapo pirmuoju europiečiu, iškovojusiu juodą dziudo diržą garsiajame Kodokan dziudo institute Japonijoje, o grįžęs į Europą įsidarbino dziudo treneriu.
Galiausiai Klein’as sukūrė meną iš tuštumos, pakviesdamas į parodos „Tuštuma“ atidarymą Paryžiuje savo gimimo dieną. Tąsyk Iris Clert galerijos Paryžiuje interjeras buvo ištuštintas bei išdažytas baltai, o pats menininkas parodoje nakvojo, norėdamas pripildyti erdvę savo sensibilité (pranc. jautrumu – šį žodį plačiai ir daugiaprasmiškai vartojo savo kūryboje). „Tuštumos“ parodą gyrė pats rašytojas Albert’as Camus, o parodos autoriaus dziudo trenerio karjera baigėsi: prasidėjo neilga, tačiau visam laikui meno istorijoje žymę palikusi kūrėjo kelionė.
Vienas neįprasčiausių Yves Klein’o kūrybos metodų buvo gyvieji teptukai – tapybos darbų serija „Antropometrijos“ gimė padengus moterų kūnus mėlynais dažais: priglusdamos prie drobės jos palikdavo autentiškus savo kūno atspaudus. Šio projekto metu kūrėjas sutiko ir savo būsimą žmoną, taip pat menininkę, plačiausiai žinomą tiesiog vardu – Rotraut.
Šeimyninė laimė truko vos pusmetį – tesulaukęs 34 metų, Kanų kino festivalyje žiūrėdamas filmą, Klein’as patyrė pirmąjį širdies smūgį. Netrukus sekė dar du, tapę mirtinais. Nors karjera truko vos septynerius metus, jis sukūrė daugybę paveikslų ir tekstų.
Pirmosios Yves Klein’o „Monochromų“ parodos nesusilaukė sėkmės – publika nesuprato vienspalvių drobių, jos sutiktos kaip provokacija pokariniame Paryžiuje, kuriame vyravo siurrealizmas ir abstraktusis ekspresionizmas. Tačiau jis nutarė nesustoti ir sužinojo apie naują cheminę medžiagą, tam tikrą pastą, kuria prekiavo vienas Paryžiaus dažų pardavėjas. Ši medžiaga leido pigmentui išlaikyti ryškią spalvą. Gautą ultramariną jis pavadino International Klein Blue (liet. tarptautinė Kleino mėlyna) ir ją užpatentavo.
Su legendiniu Yves Klein’o kūriniu savo akimis gali susipažinti MO muziejaus didžiosios tarptautinės parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ lankytojai. Paroda veiks iki kovo 11 d.
Daugiau apie parodą čia.