Likus dviem valandoms iki koncerto susilaužė koją
„Baisi savijauta, keturias dienas temperatūra siekė beveik 40 laipsnių, kurią numušiau tik antibiotikais. Prastokai jaučiuosi jau trečią savaitę. Užgultos ausys, nedirba uoslė, - tačiau po akimirkos smuiko virtuozas šyptelėjo. - Esu grojęs net turėdamas 39 laipsnių temperatūrą. Kartą – Maskvoje, taip pat Kaune su orkestru. Pamenu, akimirkai net buvau praradau orientaciją ir tarsi „plaukiau“. Bet viskas praėjo puikiai.“
Jis neslepia, kad groti tokioje būsenoje blogai ir kenkia rankų sausgyslėms. Būtent dėl šios priežasties po intensyvių koncertų sirguliuojant rudenį ir pavasarį kartą jis negrojo metus.
„Dauguma muzikantų mažiau sportuoja, patiria didelius krūvius, o dirbant nenatūraliose padėtyse persitempia raumenys, sausgyslės, - pripažino V.Čepinskis. - Įprasta, kai prieš koncertą apsilankome pas gydytoją, kuris suleidžia vaistų.“
Tačiau Riterio kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“, Ispanijos karalienės „Kartu už taiką“ medaliu apdovanotas, garsioje Juilliardo muzikos akademijoje Niujorke studijavęs, asmeniniu Yehudi Menuhino kvietimu su Londono simfoniniu orkestru pasirodęs, Švedijos karalienei bei Norvegijos karališkajai šeimai grojęs kaunietis prieš koncertus patyrė ir sunkesnių akimirkų.
Po intensyvių gastrolių su „Camerata“ JAV miestuose, kur muzikantams trūko ir miego, iškart išvykus koncertuoti Lenkijon, nuo pervargimo V.Čepinskiui prieš pat koncertą buvo atšokusi akies tinklainė.
2009 metais Vokietijoje, likus dviem valandoms iki koncerto V. Čepinskis susilaužė koją.
„Grojau ištinusia koja. Iškart po koncerto važiavau į ligoninę, kur koją sugipsavo, - šyptelėjo Vilhelmas. - Lenkijoje prieš koncertą patyriau nedidelę avariją – grojau išnarintu kaklu. Ispanijoje oro uoste mane pasitikęs ir į koncertą vežęs vairuotojas pateko į avariją – smarkiai trinktelėjau į atlošą. Buvau saulės akiniais ir ant akių liko didelės mėlynės. Prieš pat koncertą daug darbo turėjo grimuotoja.“
Todėl „Žalgirio“ arenoje, jei reikėtų, Vilhelmas grotų ir turėdamas aukštą temperatūrą, ir susilaužęs koją: „Bet tikiuosi, kad taip neįvyks. Gal reiks eiti pėsčiomis?“
Vis dar rašo ranka
Dabar, net ir sirgdamas, V. Čepinskis intensyviai rengiasi įspūdingam koncertui „Sugrįžimas“.
Iki 3 valandų nakties jis rengia aranžuotes, ranka rašo partijas: „Yra kompiuterinės programos, bet vis dar rašau ranka. Kompiuterį naudoju tik pasitikrinti elektroninį paštą ir pažiūrėti įdomią laidą apie kosmosą.“
Netrukus Vilhelmas su styginių instrumentų orkestru „Senoji Camerata“ pradės intensyvias repeticijas.
„Milžiniška erdvė įpareigoja. Be to, „Žalgirio“ arenoje beveik nevyko klasikinės muzikos koncertų, - tačiau jaudindamasis ir atsakingai besirengiantis gegužės 30 dienos koncertui V. Čepinskis žada. - Bus sudėtinga, bet graži ir įdomi programa.“
Programos banginis – beprotiškai sunkus muzikine ir technine prasme Franzo Schuberto kvartetas „Mergelė ir mirtis“: skambės orkestrinė versija.
„Tai – tarsi Schuberto testamentas, nes kūrinį parašė prieš mirtį“, - teigė garsus smuikininkas, kuris koncerte atliks ir savo originalų kūrinį.
Antroje koncerto dalyje, kur V.Čepinskis debiutuos ir naujame, kompozitoriaus amplua, skambės ir lengvesnių kūrinių – Niccolo Paganinio Kaprisai, Ástoro Piazzolla kūriniai.
Į praeitį dėl ateities
Nuo 12 iki 18 metų karate bei kikboksą lankęs smuikininkas labai mėgsta ir krepšinį: o „Žalgirio“ arena Vilhelmui pirmiausiai asocijuojasi su šia sporto šaka.
„Mokykloje žaidęs krepšinį smarkiai susitrenkiau pirštą“, - Vilhelmas rodo šiek tiek deformuotą ketvirtąjį pirštą – taip muzikantai vadina mažąjį pirštelį.
Ir nors smuikininkui kategoriškai negalima žaisti krepšinio, šį alkį jis tenkina bent žaisdamas vienas prieš vieną su devynmečiu sūnumi Herbertu.
„Niccolo Paganinis buvo Italijos tautos didvyris, krepšinis – Lietuvos. Sportas ir muzika geriausi tautų ambasadoriai“, - simbiozę išvedė V.Čepinskis.
Kodėl gegužės 30 dieną „Žalgirio“ arenoje įvyksiantis koncertas, kurį ves legendinis muzikologas Viktoras Gerulaitis, vadinasi „Sugrįžimas“?
„Paganinis Kaprisus rašė ateities kartoms, nes suprato, kad tai, ką jis parašė, tuo metu techniškai sugroti neįmanoma. Kaune su „Camerata“ negrojau kelerius metus. Išgyvenau skyrybas, tėčio mirtį. Tad tai – sugrįžimas į energingus, kūrybinius laikus. Sugrįžimas į praeitį dėl ateities.“