Pirmoji eiliuota knyga
„Avelė nenori miego“ – Indrei ir Martynui ypatinga knyga, nes ji jų duetui jubiliejinė, dešimtoji, be to, pirmoji eiliuota.
„Šįkart tai tiesiog pasakojimas apie avytę, kuri nenori miego, kurios istoriją iš principo įkvepia mano vaikas, kuris kartais nenori miego. Tada tu ieškai būdų, kaip įtikinti, kad miegoti yra smagu. Tai ta avytė tiesiog prakalbo eilėmis – ji labai graži, raminanti ir kviečianti miegoti“, – šypsojosi I. Pavilonytė, kuri kartu su broliu Martynu dalyvavo laidos „Delfi diena“ rubrikoje „Knyginėjimai trumpai“.
Pasak Indrės, šios knygos iliustracijos, kaip ir tekstas, yra pūkuotos, minkštos kaip debesėliai ar pataliukai: „Tiesiog mums labai miela šita knygutė, nes ir jubiliejinė, ir truputį kitokia nei įprastai. Nors vėl apie naktį – pas mus dažnai naktį viskas vyksta“.
Marmiai spręs detektyvą
O skaitytojams jau gerai pažįstami marmiai šįkart narplios mįslę knygelėje „Dingusio žaislo detektyvas“. Tai – jau septintoji Marmių serijos knyga.
„Labai smagu, kad net kai jau pagalvojam, kad gal jau reikėtų stabtelti, skaitytojai to neleidžia padaryti. Kiekvieną kartą susitikimuose, kai būna išėjusi prieš mėnesį nauja knyga, jie jau klausia, kada nauja“, – pasakojo I. Pavilonytė.
O jei kas dar nežino, kas yra marmiai – jie yra juodi padarėliai, gyvenantis Martvudo girioje. „Kiekvienoje knygoje mes pasakojome jų istorijas remiantis kažkokiomis emocijomis arba jausmais. Šioje knygoje mes daugiausia dėmesio skiriame draugystei, bet ta draugystės tema atskleidžiama per detektyvą. Čia dingsta vieno personažo mylimiausias žaislas ir ir jis kimba į detektyvo darbą, bando jį surasti, bet galiausiai randa daugiau nei tik žaislą“, – kalbėjo ji.
Svarbiausia – neprarasti malonumo kurti
M. Pavilonis pasakojo, kad jam kurti iliustracijas nėra sudėtinga, nes jis tai daro jau daug metų, ypač – kai toliau pasakojamos marmių istorijos.
„Marmių iliustacijos man labai greitai pasigamina, nes tiesiog kadangi yra jau septynios knygos, aš tiesiog automatiškai viską moku padaryti – man yra lengva tai daryti. Su kitomis knygomis, tarkim, dabar apie avelę, užtruko šiek tiek ilgiau, nes tai yra naujas personažas“, – kalbėjo jis.
Indrė dalinosi, kad marmių pasaulis jau gyvena jų galvose. „Pas mus tų istorijų dėl to tiek daug ir gimsta, nes tiesiog jie labai daug vietos galvoje užima. Kartais tų istorijų galvoje net yra daugiau negu laiko parašyti, tai vėlgi labai labai priklauso nuo laikotarpio gyvenime. Šita istorija gana smagiai ir lengvai gimė – apskritai šita knyga mums taip kaip sviestu patepta, labai lengvai atėjo“, – džiaugėsi ji.
Pasak Indrės, jausti malonumą kuriant – itin svarbu: „Kaip ir bet kokiame darbe, turbūt visaip gali būti, bet mes stengiamės daryti tai su malonumu, nes tikriausiai, kai darai tai su malonumu, tada ir skaitytojas jaučia, kad tai nėra kažkoks išgalvotas pergalvotas, į kažkokią auditoriją būtinai taikomas dalykas, o tiesiog darai iš širdies. Turbūt nuoširdesnis darbas daugiau ir patraukia, ir užkabina širdį“.
O dabar Marmiai jau atkeliauja ir į teatrą, į spektaklius, kurie bus rodomi pradžiai Vilniuje ir Kauna, o paskui ir kituose miestuose.
Šikšnosparniukas, tapęs bestseleriu
„Šikšnosparniuko Kalėdos“ – jau anksčiau sukurta ir išleista knyga, bet nuolat prisimenama prieš didžiąsias metų šventes. Neseniai išėjo ir jos daniškas leidimas, planuose yra ir leidimai kitomis kalbomis, tad knygelė pasieks ir dar platesnę auditoriją.
„Tiesiog labai smagi kalėdinė istorija apie tai, kad svarbiausia per Kalėdas iš tikrųjų yra ne dovanos po Kalėdų eglute, o tai, kas yra šalia tos Kalėdų eglutės, tai yra mūsų mylimi ir artimi žmonės“, – pasakojo I. Pavilonytė.
