Skulptoriaus svajonė
Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą vaizduojančią skulptūrą Konstantinas Bogdanas pradėjo kurti dar pokario metais, tačiau tada cenzūra nepritarė tokiam projektui. Šiandien Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamas darbas sukurtas jau žlungant Sovietų Sąjungai. Profesoriaus Konstantino Bogdano (1926–2011) kūryba jau yra tapusi Lietuvos skulptūros klasika: K. Donelaičio paminklas Vilniuje, J. Gruodžio – Kaune, palaimintojo J. Matulaičio – Vilniaus arkikatedroje, žuvusiems už Lietuvos laisvę partizanams ir tremtiniams – Žeimiuose... Iš viso sukurta apie tris šimtus skulptūros darbų.
Nuo studijų metų K. Bogdaną jaudino istorinės temos – tada sukurta žinoma istorinė kompozicija „1863 metų valstiečių sukilimas Lietuvoje“. Menininkas yra sukūręs ir ne vieną darbą religine tema, tačiau sovietmečiu tai galėjo daryti tik slapta: Smilgių bažnyčiai nutapė šv. Antaną, su kolege J. Čerškyte sukūrė Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos skulptūrą, į kurią, kaip teigia liudininkai, menininkas įmontavo ir atsišaukimą Lietuvos jaunimui.
Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga lėšas skiria istorinei atminčiai puoselėti
K. Bogdanas buvo ir vienas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos steigėjų. Profesoriaus šeimai sutikus, minėtoji sąjunga inicijavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino skulptūros nuliejimą iš bronzos ir kūrinį Vilniaus 700 metų sukakties proga padovanojo Valdovų rūmų muziejui. Dar 2022 m. inicijuotą projektą parėmė per 60 bajorų ir jų šeimų narių.
Pasak Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadovo Perlio Vaisietos, „mūsų visų pastangomis pavyko įgyvendinti iniciatyvą – padovanoti Vilniui, muziejui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino skulptūrą. (...) Gediminas tarsi parjojo namo, kad rašytų laiškus, o mus pasiektų jo žodis iš praeities.“
Gediminaičių dinastijos pradininkas
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (gimė apie 1275, valdė 1316–1341) – vienas iškiliausių Lietuvos valdovų, Gediminaičių dinastijos pradininkas. Jo valdoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo galingiausia valstybe Rytų Europoje, kurios interesų paisė ir Vidurio Europos valstybės.
1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške pirmą kartą paminėtas valdovo miestas Vilnius tapo Gedimino ir jo dinastijos kilties vieta, o Lietuvos sostinės pilys – svarbiausia Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos rezidencija. Šios dinastijos atstovai Jogailaičiai XV–XVI a. valdė ne tik Lietuvą, bet ir Čekiją, Lenkiją, Vengriją.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino skulptūra bus pristatoma autentiškoje Vilniaus Žemutinės pilies archeologinių kasinėjimų vietoje – tarp išlikusių XIV a. pradžios mūrinių aštuoniakampio Gedimino bokšto fragmentų. Čia pat lankytojai galės išvysti ir virtualios realybės pasakojimą, kaip ši vieta galėjo atrodyti tuo metu, kai čia gyveno pats valdovas.
Savo veiklą įprasmina primindami praeitį
Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga iki šiol yra įgyvendinusi ir daugiau panašių projektų: Griunvalde, Žalgirio mūšio vietoje, dalyvaujant prezidentinėms Lietuvos ir Lenkijos delegacijoms, atidengtas atminimo akmuo su Vyčiu; Valdovų rūmų renesansiniame sode Vilniaus krašto bajorų sąjungos narių pastangomis atidengtas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos (1494–1557) bareljefas. Pasak sąjungos vadovo P. Vaisietos, „tai tik kelios per paskutiniuosius metus įgyvendintos iniciatyvos kultūrinėje sąjungos veikloje.“