„Jau praėjusio karantino metu pakankamai gerai pasiruošėme ir išmokome visas pamokas. Nors iki šiol nė viename šalies muziejuje nepasitaikė užsikrėtimo atvejų tarp lankytojų, neatsipalaiduojame. Atvirkščiai – norėdami sudaryti sąlygas žmonėms sugrįžti į aktyvų kultūrinį gyvenimą, emociškai prasiblaškyti, pasirūpinti savo psichologine būsena lankantis estetiškose kultūros erdvėse, jaučiame ir didelę pareigą bei atsakomybę, kad šis poreikis būtų užtikrintas saugiai“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Kaip ir anksčiau, Valdovų rūmų muziejus neplanuoja trumpinti darbo laiko, tačiau, kviesdamas apsilankyti, prašo žmonių padėti užtikrinti saugumą ir laikytis parengtų lankymosi taisyklių. Svarbiausia, kad į muziejų besiruošiantys atvykti lankytojai atsižvelgtų į rekomendacijas: rizikos grupės asmenims siūloma likti namuose, taip pat suprasti, kad į muziejų nebus įleisti tie, kurių temperatūra aukštesnė nei įprasta arba kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomų, tokių kaip sloga, čiaudulys, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas. Į muziejų taip pat bus įleidžiami tik apsaugines veido priemones dėvintys lankytojai, atvyksiantys kaip šeima arba dviejų asmenų grupėmis iš skirtingų šeimų.
Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. V. Dolinsko teigimu, raginimas lankytis muziejuose šiuo metu gali skambėti gal kiek keistokai, bet lankyti muziejus išties yra gerokai saugiau, nei vaikščioti į prekybos centrus.
„Valdovų rūmų muziejus turi erdvius ekspozicinius plotus ir reikalingą saugią infrastruktūrą, lengvai identifikuojamus liečiamus paviršius, kuriuos reikia dezinfekuoti, ir mikroklimato palaikymui įrengtą oro ventiliavimo bei filtravimo sistemą su patikimais filtrais, – sako jis. – Pavyzdžiui, Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciniai plotai siekia daugiau nei 10 tūkst. kv. metrų, o tai reiškia, kad, norėdami užtikrinti saugų atstumą, galime vienu metu priimti daugiau kaip 500 lankytojų. Be to, muziejaus ventiliavimo sistema veikia taip, kad per valandą patalpose pakeičiamas visas esamas oras.“
Tad jausdamiesi saugūs Valdovų rūmų muziejaus lankytojai jau nuo 2021 m. kovo 16 d. galės apžiūrėti visiškai atnaujintas nuolatines ekspozicijas ir „įkalintas“ parodas. O čia kiekvieno lankytojo laukia daug staigmenų visų maršrutų ekspozicijose, nes karantino metu Valdovų rūmų muziejaus specialistai tyliai, bet labai aktyviai dirbo ir atnaujino net 14 salių ekspozicijas – jos papildytos apie 250 eksponatų.
Atnaujintoje pirmo maršruto „Istorija, archeologija, architektūra“ ekspozicijoje pristatomos pastaraisiais metais Valdovų rūmų požemiuose archeologų atrastos vertybės, restauratorių prikeltos antrajam gyvenimui ir siekiančios Geležies amžių ar senosios Lietuvos valstybės kūrimosi laikus XIII–XIV amžiuje. Čia galima išvysti verpstukų rinkinį iš Vilniaus Žemutinėje pilies teritorijoje buvusios dar Geležies amžiaus gyvenvietės, lipdytinės keramikos dubenį, pintu žiedu, pagamintu iš auksuoto sidabro, pasipildžiusią žiedų kolekciją, stiklinių apyrankių, naujų kaulinių dirbinių. Galima pamatyti net keletą šachmatų figūrėlių, tarp kurių – XIV–XV a. žirgas, bokštas, valdovė ir pėstininkai, taip pat XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios rytietiško stiliaus rikiai, žirgas, valdovė arba karalius, pagamintas iš ožekšnio medienos ir kt. Ekspozicijoje atradimai laukia ne tik šachmatų, bet ir kitų žaidimų mėgėjų: čia bus galima išvysti ir kėglių muštukų, ir lošimų kauliuką. Atnaujinimai nudžiugins ir žvejybos mėgėjus, jie galės susipažinti su penkiomis plūdėmis iš pušies žievės ir dviem žvejybiniais kabliukais.
Apie ankstyvosios Lietuvos valstybės ryšius, tolimus mainus byloja ir dar vienas itin retas ekspoziciją papildęs eksponatas – stiklo šukės, papuoštos spalvoto emalio juostomis, turinčios auksavimo elementų. Ant šukių rasti simboliai, tokie kaip gervė, leidžia daryti prielaidą, kad tai buvę indai, pagaminti XIII a. pabaigoje – XIV a. Artimųjų Rytų regiono, greičiausiai Sirijos, stiklo dirbtuvėse.
Brangenybėmis pasipildė ir antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ lobyno ekspozicija. Čia eksponuojami XIII–XIV a. kultūriniame sluoksnyje rasti unikalūs brangakmeniai – gelsvos spalvos karneolio akutė bei du kabošonai iš mėlyno stiklo ir kalnų krištolo bei unikalus bronzinis žiedas su masyvia serpentinito akute, galėjęs priklausyti Ankstyvąją mūrinę Vilniaus pilį stačiusiems valdovams. Šioje ekspozicijoje taip pat pristatomi ne tik radiniai, bet ir iki šiol nerodytos meno vertybės – XV a. antra puse datuojamas sidabrinis, kalnų krištolu puoštas (beje, išraižytos figūros primena Botičelio (Botticelli) stilių), galbūt Medičių dirbtuvėse sukurtas pastatomas kryžius iš Florencijos (Italija), XVII a. medinė Švč. M. Marijos statulėlė iš Ispanijos bei už Lietuvos kultūros tarybos skirtas lėšas įsigyta apie 1550 m. Venecijos skulptoriaus, artimo Džanmarijai Moskai (Gianmaria Mosca, 1495/1499–1574), praminto Padujiečiu ir Žygimanto Senojo bei Žygimanto Augusto laikais dirbusio ir Vilniuje, sukurta paauksuotos bronzos statulėlė „Kristus prie stulpo tarp cherubinų“, savo stilistika artima garsiojo Andrėjos Mantenjos (Andrea Mantegna, 1431–1506) braižui.
Be lobyno ir iždinės, naujais eksponatais esmingai praturtintos ir kitos antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ menės. Barokinį valdovės miegamąjį papuošė XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios Jakopo Negrečio (Jacopo Negretti, 1548–1628) kūrinys „Kristaus nuėmimas nuo kryžiaus“ ir XVII a. Toskanoje sukurtos žvakidės (panašias, šiek tiek mažesnes, galima išvysti ir Renesansiniame valdovės kabinete). Barokinės audiencijų, arba Sosto, menės ekspoziciją papildė du įspūdingi ir anksčiau niekur neeksponuoti biblinių siužetų paveikslai – tai Toskanos dailininko Džovanio Brinos (Giovanni Brina, 1534–1599) „Kristus“, tapytas ant medžio ir primenantis Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci, 1452–1519) stilių, ir kito florentiečio Feličės Fikerelio (Felice Ficherelli, 1603–1669) „Ievos sukūrimas“. Sosto menės židinį papuošė dvi meistriškai drožinėtos, paauksuotos XVII a. medinės žvakidės, sukurtos Romos meistrų.
Valdovo privačiuose apartamentuose taip pat įvyko daug ekspozicinių pokyčių. Barokinėje valdovo bibliotekoje įsikūrė išraiškinga drobė „Šv. Jeronimas“, galbūt priskirtina dailininkui Bartolomėjui Skedoniui (Bartolomeo Schedoni, 1578–1615), o ant vieno iš čia esančių stalų – 1780 m. papjė mašė technika sukurtas žemės gaublys, kurio autorius – prancūzas Žanas Baptistas Fortinas (Jean-Baptiste Fortin, 1740–1817). Lankytojus nustebins ir Barokinis olandiškasis valdovo kabinetas, kurio interjerą papildė muziejaus įsigytas unikalus 1590 m. Augsburge sukurtas auksuotas stalinis bokšto formos laikrodis, taip pat – 1635 m. rašytas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos (1632–1648) laiškas ir dvi Romos meistrų XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje sukurtos puikios marmurinės žvakidės. Privačiame barokiniame valdovo kabinete galima išvysti XVI a. bronzinį varpelį iš Flandrijos, XVII a. toskanietiškas medines žvakides ir bronzos bei geležies lydinio židinio stovus, taip pat – 1736 m. Niurnberge sukurtą nediduką žemės gaublį, kurio autorius – Johanas Gabrielis Dopelmajeris (Johann Gabriel Doppelmayr, 1677–1750). Tuo metu Barokinis valdovo miegamasis pasipuošė Frančesko Kuradžio (Francesco Curradi, 1570–1661) drobe „Malda Alyvų kalne“, kurią Valdovų rūmų muziejui dovanojo kolekcininkas Giorgio Baratti.
Tačiau šio antrojo maršruto ekspozicijų didžiausia staigmena – dr. Prano Kiznio paveikslų galerija, kurią po bemaž dvejų metų derybų pavyko įsigyti šio sėkmingo pramonininko ir kultūros rėmėjo pastangomis. 23 galerijos paveikslai rodomi vienoje salėje – III antikameroje. Čia eksponuojami XIV–XVII a. kūriniai, reprezentuojantys įvairias italų tapybos mokyklas. Seniausias paveikslas nutapytas XIV a. septintajame dešimtmetyje ir mena Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto gyvenimo metus. Svarbius Lietuvos istorijos kontekstus primena Jakopino del Kontės (Jacopino del Conte, 1515–1598) sukurtas popiežiaus Leono X portretas, kūrybingai atkartojantis Rafaelio (Raffaello Sanzio, 1483–1520) kūrinį. Būtent šis popiežius pradėjo karalaičio Kazimiero Jogailaičio paskelbimo šventuoju procesą.
Naująją dr. Prano Kiznio paveikslų galeriją puošia ir Venecijos tapybos mokyklos pradininko genealiojo Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) mokinio Nikolo Rondinelio (Nicoló Rondinelli, minimas 1495–1502) itin subtilus darbas, garsaus Florencijos XVI a. antros pusės tapytojo Sančio di Tito (Santi di Tito, 1536–1603), puikių kitų šio miesto XVII a. meistrų Domeniko Puljanio (Domenico Pugliani, 1589–1658) ir Jakopo Vinjalio (Jacopo Vignali, 1592–1664) drobės, pirmojo Karavadžo (Caravaggio) mokytojo Romoje – Džuzepės Čezario (Giuseppe Cezari, 1568–1640), praminto Arpino Kavalieriumi (Cavalier d’Arpino), kūriniai. Čia taip pat yra tokių garsių italų dailininkų, kaip Federiko Dzukario (Federico Zuccari, 1539–1609), Pjetro da Kortonos (Pietro da Cortona, 1596–1669) ir jo mokinių (šių dirbtuvių kūrinių yra buvę Vazų rinkiniuose), Lorenco Lipio (Lorenzo Lippi, 1606–1665), Frančesko Kairo (Francesco Cairo, 1607–1665) ar Matijos Prečio (Mattia Preti, 1613 –1699) bei kitų, darbų. Net šeši paveikslai nutapyti XVI a., kiti penkiolika – XVII amžiuje. Būtent tuo metu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje buvo europinio lygio kultūros ir meno centras, o Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos valdovai Žygimantas Vaza (1587/1588–1632) ir Vladislovas Vaza per tarpininkus meno kūrinių įsigydavo Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje, kituose Italijos miestuose.
Be visų šių naujovių, antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ Didžiojoje renesansinėje menėje vis dar galima pamatyti vieno šedevro tarptautinę parodą „Šlovingas, didis ir neregėtas įvykis: 1611 m. Maskvos caro priesaika“, kurioje galima prisiminti įsimintiną jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų pergalę prieš Maskvą XVII a. pradžioje ir apžiūrėti Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, apie 1570–1650) paveikslą. Paroda veiks iki birželio 27 dienos.
Gretimoje salėje rodoma ir dar vieno šedevro tarptautinė paroda, kurioje pirmą kartą viešai pristatomas neseniai kunigaikščio Motiejaus Radvilos įsigytas Lietuvos arklidininko ir Prūsijos vietininko, kunigaikščio Boguslavo Radvilos portretas, galbūt sukurtas garsaus olandų dailininko Vilemo van Honthorsto (Willem van Honthorst, 1594–1666). Boguslavas Radvila esmingai prisidėjo prie Vilniaus pilių ir Valdovų rūmų atgavimo iš maskolių XVII a. viduryje. Ši paroda veiks iki rudens.
Valdovų rūmų muziejaus lankytojų dėmesio laukia ir kitos dvi turiningos bei įspūdingos parodos. Žinomo dailininko, keliautojo, Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapytas akvareles ir eskizus, kuriuose užfiksuotas nykstantis architektūros palikimas – senosios bažnyčios ir koplyčios, rūmų ir pilių griuvėsiai, skersgatviai ir kiemai, bus galima išvysti pirmame ketvirto maršruto, kuriame veikia Muziejaus parodų centras, aukšte įrengtoje parodoje „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“.
Tuo metu karantino „įkalintoje“ tarptautinėje parodoje „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ taip pat laukia daug netikėtų atradimų. Antrame ketvirto maršruto, kur veikia Muziejaus parodų centras, aukšte pristatomas įspūdingas skaičius – daugiau kaip pusė tūkstančio – unikalių eksponatų iš Lietuvos, Baltarusios, Estijos, Vokietijos, Italijos 9 muziejų ir kitų institucijų rinkinių pasakoja apie itin reikšmingą ir savitą lietuvių karinės kultūros paveldą, taip pat pristato karinį elitą, esmingai prisidėjusį prie Senosios Lietuvos valstybės kūrimosi ir stiprėjimo.
Duris vėl atvėrusį Valdovų rūmų muziejų galima lankyti tiek individualiai, tiek su muziejaus gidu (iš anksto užsisakius ekskursiją ir laikantis reikalavimų, nurodančių, kad grupę sudaro ne daugiau nei 1 šeima ar 2 asmenys iš skirtingų šeimų). Siekdamas tinkamai įgyvendinti visus reikalavimus, Valdovų rūmų muziejus pasirūpino ekskursijoms reikalinga technine įranga, kuri leidžia klausytis gido per didelį atstumą. Muziejų taip pat galima lankyti su audiogidu, naudojantis ant vitrinų esančiais optiniais kodais ir kt.
Nenorintieji išeiti iš namų šiuo metu Valdovų rūmų muziejų gali lankyti ir virtualioje erdvėje. Į ją ir toliau keliasi gidų ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, eksponatų duomenų bazės ir pasivaikščiojimai skaitmeninėse galerijose.