Šia galerija lankytojai nuo pat muziejaus atvėrimo kovo mėnesį gali gėrėtis antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijos III manieristinėje antikameroje. Šioje menėje vyksta daug muzikinių ir kitų kamerinių kultūros, taip pat valstybės reprezentacijos renginių, tad lankytojai gali grožėtis išskirtiniais italų dailės kūriniais ne tik lankydami muziejų, bet ir per įvairius renginius, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama dr. P. Kiznio paveikslų galerija suformuota iš neseniai muziejaus surengtoje tarptautinėje parodoje eksponuotų kūrinių, kuriuos nutapė įvairių Italijos regionų menininkai – venecijiečiai, lombardiečiai, romiečiai, florentiečiai, sieniečiai, kalabriečiai, taip pat flamandų, graikų ir lenkų kilmės dailininkai, mokęsi ir kūrę Italijoje. Valdovų rūmų muziejaus ir mecenato dr. Prano Kiznio sutarimu ši įspūdinga kolekcija eksponuojama tik jai skirtoje salėje, kuri ir istoriniais laikais buvo didžiausia ir itin svarbi rūmų erdvė, nes buvo greta barokinės Sosto menės. Joje vyko svarbiausios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių iškilmės. Dalį kolekcijos paveikslų pramonininkas dr. P. Kiznis dovanojo Valdovų rūmų muziejui, tokiu būdu norėdamas praturtinti Lietuvos nacionalinius kultūros bei meno rinkinius, o kitus perdavė ilgalaikiam nuolatiniam saugojimui ir eksponavimui.
Tokį dosnų mecenato dr. Prano Kiznio gestą galima prilyginti nebent Mykolo Žilinsko dovanai, skirtai Kaunui. Pats pramonininkas teigė, kad šiuo mecenatiniu žingsniu jis siekia ne tik praturtinti išgrobstytus nacionalinius Lietuvos paveldo rinkinius, bet ir paskatinti kitus turtingus Lietuvos žmones remti kultūrą ir meną. 2021 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už aktyvią bendruomeninę, socialinę veiklą, kultūrinių ir pilietiškumo projektų rėmimą bei puoselėjimą, taip pat kultūros mecenavimą apdovanojo dr. Praną Kiznį itin aukštu valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Valdovų rūmų muziejaus tarptautinių ryšių vadovė Daiva Mitrulevičiūtė, inicijavusi ir kuravusi tarptautinę parodą, iš kurios kūriniai buvo atrinkti mecenatui įsigyti, neabejoja, kad naujoji muziejaus paveikslų galerija taikliai įvaizdina Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos erdves, nes, kaip mini rašytiniai šaltiniai, XVI–XVII a. Vilniaus rūmų vienoje ar keliose salėse tikrai buvo Jogailaičių ir Vazų dinastijų valdovų kaupta paveikslų galerija. Kartu dr. P. Kiznio galerija tampa įspūdingu estetiniu objektu Gotikos, Renesanso ir Baroko meno mylėtojams ir puikia edukacine erdve europiniam menui ir Lietuvos istorinių kolekcijų likimui pažinti.
Seniausias dr. Prano Kiznio paveikslų galerijos Valdovų rūmų muziejuje kūrinys buvo nutapytas XIV a. septintajame dešimtmetyje, t. y. jis mena Gotikos epochą – Lietuvos valdovų Kęstučio ir Vytauto gyvenimo metus. Svarbius Lietuvos istorijos kontekstus primena Jakopino del Kontės (Jacopino del Conte, 1515–1598) sukurtas popiežiaus Leono X portretas, kūrybingai atkartojantis Rafaelio (Raffaello Sanzio, 1483–1520) renesansinį kūrinį. Būtent šis popiežius, asmeniškai bendravęs su Vilniaus vyskupu Albertu Radvila, pradėjo karalaičio Kazimiero Jogailaičio paskelbimo šventuoju procesą. Kiti į Lietuvą sugrįžę paveikslai sukurti XV–XVII amžiuje. Verta paminėti Venecijos tapybos mokyklos pradininko genealiojo Džovanio Belinio (Giovanni Bellini) mokinio Nikolo Rondinelio (Nicoló Rondinelli, dok. nuo 1495 iki 1502) itin subtilų darbą – turbūt įspūdingiausią Renesanso epochos tapybos kūrinį šiandieninėje Lietuvoje. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į garsaus Florencijos XVI a. antros pusės tapytojo Sančio di Tito (Santi di Tito, 1536–1603), kitų puikių šio miesto XVII a. meistrų Domeniko Puljanio (Domenico Pugliani, 1589–1658) ir Jakopo Vinjalio (Jacopo Vignali, 1592–1664) drobes, pirmojo Karavadžo (Caravaggio) mokytojo Romoje – Džuzepės Čezario (Giuseppe Cezari, 1568–1640), praminto Arpino Kavalieriumi (Cavalier d’Arpino), kūrinį. Galerijoje yra tokių garsių italų dailininkų kaip Federiko Dzukario (Federico Zuccari), Pjetro da Kortonos (Pietro da Cortona) ir jo mokinių (šių dirbtuvių kūrinių yra buvę Vazų rinkiniuose), Lorenco Lipio (Lorenzo Lippi), Frančesko Kairo (Francesco Cairo, 1607–1665) ar Matijos Prečio (Mattia Preti) bei kitų darbų. Net šeši į Vilnių atkeliavę paveikslai nutapyti XVI a., kiti penkiolika – XVII amžiuje. Būtent tuo metu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje buvo europinio lygio kultūros ir meno centras, o valdovai Žygimantas Vaza ir Vladislovas Vaza per tarpininkus meno kūrinių įsigydavo Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje, kituose Italijos miestuose. Būtent šias svarbiausias italų dailės mokyklas ir reprezentuoja dr. P. Kiznio paveikslų galerija.
Dr. P. Kiznio galerija Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama taip, kaip tokios senosios galerijos buvo kuriamos prieš kelis šimtus metų – kūriniai beveik ištisai dengia visas sienas, jie sugrupuoti keliais aukštais. Tokių istorinių galerijų dar galima pamatyti senųjų aristokratų rūmuose Romoje ar Florencijoje, pvz., Dorijos Pamfili (Doria-Pamphilij), Kolonų (Colonna), Spados (Spada), Korsinių (Corsini), Pičių (Pitti) ir kt. Nuo šiol tokia istorine įspūdingų paveikslų galerija bus galima gėrėtis ir Vilniuje, atkurtuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose.
Tai ne pirma VšĮ PK Fondo vadovo, pramonininko bei kultūros rėmėjo dr. Prano Kiznio dovana Valdovų rūmų muziejui. Mecenatas yra parėmęs muziejų rengiant antrosios dalies atidarymą 2018 m. ir įgyvendinant ekspozicijų projektus, taip pat pernai, minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines, dovanojęs šio valdovo bronzinį biustą su pjedestalu. Dr. Pranas Kiznis, kaip mecenatas, rėmė ir kitus svarbius Lietuvos kultūros projektus, visada dėmesį atkreipdamas ir į regionų iniciatyvas.