Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėjos dr. Daivos Lukšaitės teigimu, įstaigų poreikis saugoti skaitmeninius duomenis buvo jaučiamas jau seniai.
„Popieriniai dokumentai palaipsniui užleidžia savo pozicijas – įstaigos ir įmonės sudaro vis daugiau elektroninių dokumentų ir skaitmeninių duomenų. Šiuo metu jau netiktų tvirtinti, jog vienintelis patikimas įstaigų ir įmonių veiklos liudytojas yra jų veiklos dokumentai, nes įvairūs skaitmeniniai duomenys, tokie kaip skaitmeninė rinkodara, interneto svetainės, socialiniai tinklai, įvairios informacinės sistemos ir pan., yra ne mažiau svarbus veiksnys“, – sako dr. Daiva Lukšaitė.
Įstatymo pakeitimai numato, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. tam tikras Kultūros ministerijos funkcijas perims Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba – Lietuvos vyriausiasis archyvaras, o ne kultūros ministras, nustatys detalius mokamų paslaugų įkainius ir jų teikimo tvarką, taip pat numatyta išplėsti valstybės archyvams nustatytas funkcijas, papildomai įtraukiant kultūrinės edukacijos funkciją.
Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė mano, jog šios papildomas funkcijos yra itin svarbios valstybės archyvams dėl dokumentinio paveldo aktualizavimo ir žinomumo didinimo.
„Valstybės archyvai ir iki šiol savo pastangomis siekė skleisti žinią apie dokumentinį paveldą, bet įstatymu suteiktos papildomos funkcijos sudarys galimybes įgyvendinti ilgalaikius kuo platesnio spektro kultūros edukacijų projektus ir dar labiau didinti kultūros prieinamumą visuomenei, aktualinti dokumentinio paveldo tyrinėjimus“, – sako Lietuvos vyriausioji archyvarė.
Įstatymo pakeitimo projektą artimiausiu metu svarstys LR Seimas.