Valstybės pripažinimo nesulaukianti senovės baltų religinės bendrija „Romuva“: mus stengiasi visaip sumenkinti

Valstybės pripažinimo statuso vis nesulaukiančios trisdešimt metų egzistuojančios Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė skaičiuoja, kiek metų jau prabėgo, kai jau galėjo būti įgiję šį vardą – visi penkeri. Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, jį suteikia Seimas. „Kokioje būsenoje esame? Kaip mūsų protėviai prieš kelis šimtus metų. Diskutuojama, ar mes religinė bendrija, ar ne. O tokie kaltinimai kaip „neaišku kuo jie tiki, neturi dievų, kas tokie yra, – analogiški tiems, kuriuos kryžiuočiai sakė prieš kelis šimtus metų. Paradoksiška situacija – turime įrodinėti, kad tikrai esame tikintys, sukuriame ugnelę ir meldžiamės savo dievams... Visa tai turime aiškinti. Kodėl?“, – kėlė klausimą I. Trinkūnienė.

Stengiasi sumenkinti

„Mes nesiimame atvertinėti, nesame tie, kurie skelbia Dievo žodį. Manome, kad kiekvienas žmogus pirmiausia savo širdyje turi pajusti šį dalyką. Daug lietuvių jaučia, turi tą, sakyčiau, prigimtinį senojo tikėjimo jausmą. Tą jie pajunta dalyvaudami mūsų apeigose, per jungtuves, per vaiko palaiminimą. Dar kartą kartoju, mes neiname ir neskelbiame tikrosios tiesos – toks pagrindinis skirtumas tarp mūsų, ir tų, kurie visaip stengiasi mus sumenkinti, pažeminti, pasakant, kad jūsų tikėjimas ne religija. Taip, vienas argumentų buvo toks. Kodėl turime įrodinėt? Mes neklausiame, ar jūs tikri katalikai“, – sakė I. Trinkūnienė, reaguodama į sprendimą bendrijai nesuteikti Valstybės pripažinimo statuso.

Pašnekovė tikino, kad jie esą vieninteliai susidūrę su tokia priešprieša: „Susidūrėme su visai nepagrįstais kaltinimais, nemotyvuotais... Kitos religinės bendrijos, kurios buvo mūsų padėtyje, to nesulaukė. Ramiai, tyliai nubalsuota, viskas buvo gerai. Matote, mes esame vienintelė nekrikščioniška konfesija, kuri pretenduoja į aukštesnį statusą“, – aiškino ji.

I. Trinkūnienė priminė, kad Lietuvoje egzistuoja religijų skirstymas į tris kategorijas arba tris lygius. Aukščiausiame lygmenyje yra pagrindinės konfesijos: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Antrame lygmenyje yra valstybės pripažintos netradicinės religinės bendrijos. „Kokias turi privilegijas? Jų santuokos pripažįstamos, žmonėms nebereikia eiti į Santuokų rūmus, bet nėra dotacijų, paramų. Vis dėlto, priskyrimas tam tikram lygmeniui religinėms bendrijoms turi praktinių pasekmių: tradicinės ir valstybės pripažintos religinės bendrijos turi teisių ir privilegijų, kurių neturi tiesiog įregistruotos religinės bendruomenės. Mes esame žemiausiame lygmenyje – netradicinė, valstybės nepripažinta bendruomenė. Registruoti kaip religinė bendrija jau trisdešimt metų, bet yra taip“, – jaudinosi dėl esamo statuso I. Trinkūnienė.

Kad sulauktų pripažinimo, kaip aiškino pašnekovė, bendrija turi atitikti reikalavimus: turi būti praėję 25-eri metai nuo oficialios registracijos, kad tikėjimo principai neprieštarautų moralės normoms, reikia turėti palaikymą visuomenėje.

Žmonės jaučia neteisybę

„Mes visus tuos dalykus atitinkame, tą LR Teisingumo ministerija aiškiai pasakė ir patvirtino, kai po pirmojo mūsų kreipimosi turėjo būti gauta ministerijos išvada. Argumentų, balsuoti prieš – tikrai nėra. Tie visi balsuotojai, matyt, turi savo asmeninių motyvų, greičiausiai, tai yra Katalikų bažnyčios įtaka“, – spėjo I. Trinkūnienė.

Pasak „Romuvos“ vadovės, senovės baltų religinė bendrija visuomenėje vertinama pozityviai, anot jos, tikrai nėra priežasties nesuteikti jai siekiamo statuso.

„Tą pasakė ir pažymėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Seimo Žmogaus teisių komitetas šį klausimą teikia svarstymui dar kartą – jau ne mes. Teikime išvardijo visus teismus, kurie pasakė savo nuomonę apie mus – visa ta nuomonė išimtinai teigiama ir mus palaikanti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (KT) pasakė, kad po pirmojo teikimo (prieš dvejus metus), pagal įstatymą mes turėjome laukti dar dešimt metų, kad pakartotinai kreiptumėmės. Bet KT pasakė, kad šita įstatymo nuostata yra ydinga, neatitinka Konstitucijos reikalavimų, kad šito negali būti. <...> Žmonės jaučia neteisybę, turime draugų, išpažįstančių, priklausančių kitoms konfesijoms, taip pat ir katalikų, jie mus palaiko. Mato, kad čia yra tiesiog nesuvokiama neteisybė“, – apmaudavo I. Trinkūnienė.

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ feisbuko puslapyje iškeliamas klausimas „Ar Lietuvoje yra religijos laisvė?“, pasak I. Trinkūnienės, iškilo dėl šios plačiai nuskambėjusios bendrijai nepalankiai susiklosčiusios situacijos. „Aš neįsivaizduoju, nematau logiškų, pagrįstų, teisinių motyvų, dėl ko Seimo nariai turėtų balsuoti prieš“, – sakė ji.

„Delfi“ primena, kad 2019 m. birželio 27 d. Seimas svarstė, ar suteikti senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybės pripažįstamos religijos bendrijos statusą. Tuomet vos kelių balsų persvara buvo nuspręsta valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikti, nors LR Teisingumo ministerijos išvadoje buvo išdėstyta, kad „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus, keliamus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai.

2019 m. rugsėjo mėnesį „Romuva“ Seimo sprendimą apskundė EŽTT.

2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 str. (Minties, sąžinės ir religijos laisvė) kartu su Konvencijos 14 str. (Diskriminacijos draudimas) ir Konvencijos 13 str. (Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

Teismas nustatė, kad nėra pagrindo abejoti „Romuvos“ religiniu pobūdžiu, kad „Romuvos“ atrama visuomenėje yra pakankama, nusprendė, kad „Romuva“ buvo traktuojama skirtingai nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo panašioje situacijoje.

EŽTT pabrėžė, kad, Seimas traktuodamas „Romuvą“ skirtingai nei kitas religijas pažeidė vieną iš Konvencijos 14-ojo straipsnio garantų – teisę į religijos laisvę be jokios diskriminacijos.

EŽTT sprendime buvo pažymėta ir tai, kad Seimo nariams buvo išplatintas Lietuvos vyskupų konferencijos laiškas tuo metu, kai vyko pripažinimo procesas kitai netradicinei religinei bendrijai ir, kad tai neprisidėjo prie religinės darnos bei tolerancijos demokratinėje visuomenėje. Teismas priėjo išvados, kad Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą nebuvo neutralūs ir nešališki.

Kaip rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai, senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ yra viena sparčiausiai gausėjančių religinių bendrijų. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

„Romuva“ Lietuvoje buvo įregistruota atgavus Nepriklausomybę, kai tik buvo suteikta tokia galimybė – 1992 metais.