Vasaros festivalis „LNOBT Open“: kas jungia operą, Valdovų rūmus ir Ispaniją?

Pasibaigus sezonui, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) žiūrovus kviečia į vasaros festivalį „LNOBT Open“. Birželio 29-osios vakarą Valdovų rūmų Didysis kiemas virs ispaniškų ritmų ir kolorito pripildyta muzikine fiesta – LNOBT drauge su Ispanijos ambasada publikai dovanos koncertą „Ispanijos naktys“, skirtą Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių 100-mečiui. Antrojo tarptautinio vasaros festivalio „LNOBT Open“ spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas pasakojo, kad šįkart šis meno įvykis bus stipresnis, didesnis ir masiškesnis.

Kaip niekad taps svarbus kontekstualumas

„Prisijungs užsienio partneriai, įvairesnė programa. Kaip niekad taps svarbus kontekstualumas, šis festivalis yra apie tai. Valdovų rūmai yra ta vieta, kur opera atsirado, tad šis festivalis kalbės apie mūsų istorijos peržiūrėjimą. Europoje esame ir per operą, ir baletą. O kas, vis tik, jungia tokias skirtingas sąvokas – operą, Valdovų rūmus ir Ispaniją?“, – intriguojantį klausimą kėlė J. Sakalauskas.

Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas pasidžiaugė, kad festivalis virsta tradicija, partnerystė su LNOBT tampa strategine: „Vienas iš svarbiausių Lietuvos kultūros fenomenų – kaip muziejus galime išleisti knygas, bet pastatyti operų, baletų, kaip tai buvo daroma XVI a. salių menėse, mes negalėtume.“

Ispanijos ambasadorius p. José María Robles Fraga sakė, kad koncertas „Ispanijos naktys“ išlaikys ispanišką liniją, turinčią akivaizdžią prasmę – minimas šimtasis Lietuvos diplomatinių santykių su Ispanija gimtadienis. „Yra ir kiti dalykai, susiję su mūsų šalių istorija, todėl mes turėsime koncertą, parodantį ispanišką panoramą. Įdomus atsitiktinumas, kad vienas kūrinių – pirmoji opera Lietuvoje „Elenos pagrobimas“ – 1636-aisiais rugsėjo mėnesį Valdovų rūmuose atlikta Ispanijos didikų garbei, tai iliustruoja, kad šalis sieja ne tik politiniai, bet ir kultūriniai, operiniai ryšiai. Dalyvaus trys ispanų solistai, ispanų kompozitorių kūriniai – belieka melstis, kad būtų geras oras, draugystę tarp Ispanijos ir Lietuvos verta švęsti“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie festivalio programą, LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila konstatavo, kad ji bandyta sudėlioti einant muzikiniu keliu. „Skambės ne tik operinė muzika – iš spektaklių, miuziklų, aprėps visą teatro istorijos šimtmetį – pradedant Baliu Dvarionu, Eduardu Balsiu, baigiant Rolandu Vilkončiumi... Dalyvaus ne tik LNOBT vedantieji solistai, bet turėsime ir kviestinių solistų. Išgirsime gražios lietuvių kompozitorių muzikos, ji retai atliekama – ne tik proga pamatyti, bet ir praplėsti savo akiratį. Plati programa, pasirodys ir Česlovas Gabalis“, – pažindino su programa R. Šumila.

Iššūkis, turintis savo žavesio

LNOBT baleto meno vadovas Martynas Rimeikis pažymėjo, kad po pernai metų nedrąsių žingsnių suprato – atvira erdvė kelia iššūkių, bet tai esą labiau privalumas negu trūkumas. „Neabejoju, kad šiemet bus lygiai taip pat. A. Adamo baletas „Žizel“ šitoje erdvėje suskambės visai kitaip“, – išskirtinių įspūdžių žadėjo M. Rimeikis. „Žizel“ bus rodoma LDK valdovų rūmų kieme liepos 1, 2 d.

Virtualiai prie spaudos konferencijos prisijungęs Brno nacionalinio teatro baleto trupės meno vadovas Mario Radačovský taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atlikti baletą lauke – iššūkis, turintis savo žavesio.

„Galbūt tai nėra taip, kaip teatro salėje, tačiau pliusų yra. Gyvename popandeminiame laike, bet koks išėjimas į publiką – dovana. Tikslas – suteikti publikai nuostabių emocijų. „Žydroji rapsodija“ – baletas, eksploatuojantis vyrų ir moterų santykį. Spektaklis, pasižymintis ryškia šokio kalba, sudarytas iš dviejų dalių – premjera Europoje. Tarsi vyšnia ant torto suskambės šitoje gražioje erdvėje“, – kalbėjo M. Radačovský.

Trys žodžiai rekomendacijoms

Paprašyti trimis žodžiais nusakyti rekomendaciją, kodėl verta apsilankyti vasaros festivalio „LNOBT Open“ renginiuose, daugelis atsigręžė į išbandymų kupiną laikmetį, anot dalyvavusiųjų konferencijoje, galimybė išvysti spektaklį ar paklausyti koncerto yra tarsi maistas sielai.

„Koncertai ir spektakliai paruošti aukščiausiu lygmeniu! Kadangi išgyvename sudėtingą laiką, tokie renginiai iš esmės yra maistas sielai. Turime susitelkti, pasimaudyti gėrio jūroje – tai gali suteikti oepra ir baletas, unikali erdvė“, – savo rekomendacijas išsakė M. Radačovský.

Ispanijos ambasadorius p. J. M. Robles Fraga pažymėjo, kad puiku būti dalimi tokio festivalio, kuris vyksta istoriniu laiku, kurį nori nenori visi išgyvename. „Galime susitelkti, pajusti, kad esame laisvi, giname savo teisę būti laisvais. Aukščiausias grožis – tam tikra prasme – egzistencijos būdas. Turime progą prisiminti apie laisvės privilegiją, dar labiau ją sustiprinti būdami tokiame istorijos taške. Visame kontekste tai įgyja visai kitą prasmę, todėl visi turime prisidėti ir sudalyvauti“, – įsitikinęs ambasadorius.

R. Šumila neabejojo, kad tai puiki proga per trumpą laiką gauti dozę kultūros: „Valdovų rūmų kieme – nuostabi muzika, atlikėjai, videoprojekcijos. Bus galimybė išvysti režisieriaus Audriaus Stonio nufilmuotus žmonės, prisidėjusius prie teatro klestėjimo. Scenoje pamatysite daug efektų, daug vandens netgi saulėtą dieną.“

M. Rimeikis pritardamas kolegoms sakė, kad šitas festivalis neleis užsimiršti, kad išgyvename sunkius laikus, karą. Jis kvietė prisiminti žmogiškumą, taip pat ragino „ateiti į pasimatymą su savo širdimi“.

Į renginius kviesdamas V. Dolinskas pabrėžė, kad visi jie – aukšto lygio, kiekvienam pagal įpročius ir preferencijas. Tačiau Valdovų rūmų direktorius apgailestavo, kad į kai kuriuos jų – nebėra bilietų.

„Galbūt bus įrašomi, bus galimybė pamatyti vėliau. Mano manymu, opera „Lietuviai“ turi skambėti periodiškai. Simboliška, kad ir šių metų liepos šeštąją, Valstybės dieną, ši opera skambės. Jos tema labai aktuali. Žymaus italų kompozitoriaus Amilcare Ponchielli opera „Lietuviai“ buvo sukurta pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“, jos premjera 1874-aisiais įvyko garsiajame Milano La Scala teatre. Kūrinys, pasakojantis apie lietuvių didvyriškumą karų su kryžiuočiais laikais, sulaukė nepaprasto pasisekimo ir tapo pačių italų laisvės kovų simboliu. Dabar diriguos ukrainiečių dirigentas Mykola Diadura, simbolinė tema, tikiuosi, padės įveikti blogį“, – vylėsi V. Dolinskas.

LNOBT generalinis direktorius J. Sakalauskas pastebėjo, kad festivalis „LNOBT Open“ – tai viena iš retų progų pamatyti operą ir baletą atviroje scenoje, taip pat ir romantiškojo baleto šedevrą „Žizel“.

„Pirmasis, atidarymo renginys „Nesustojęs laikas“, vyksiantis birželio 26-ąją – skirtas Lietuvos profesionaliojo teatro šimtmečiui. Jį galės pamatyti gerokai daugiau mūsų publikos. Operą „Lietuviai“ pamatyti tiesiog privalu, apgailestauju, kad bilietai tirpsta, salė ir kiemas ne guminiai, bet dar yra galimybių patekti į išskirtinį festivalį, kuris atras dar daugiau gerbėjų“, – sakė J. Sakalauskas.

Visa vasaros festivalio „LNOBT Open“ renginių programa ČIA.