Praėjusią savaitę išplatintame viešame komentare M. Gelžinis priminė, kad virš Vilniaus oro uosto centrinio pastato centrinio įėjimo vis dar puikuojasi sovietinę ideologiją simbolizuojančios skulptūros „Pilotas“, „Aviamechanikas“, „Desantininkų parašiutininkai“, „Pionieriai su aviamodeliais“. Pasak jo, tai daro gėdą tiek sostinei, tiek visai valstybei.
„Tas sovietinio relikto saugojimas tikrai daro meškos paslaugą. Turbūt Rusija priėjo prie karo situacijos, nes žmonėms buvo nuolatos į galvą kalamos tos sovietinės vertybės. Aš matau kaip grėsmę, kad jei daugiau tokių dalykų išsaugosime, taip ir nenurims tos aistros. Tas pastatas realiai sukelia dvejopus jausmas ir aš nematau, kodėl mes turime saugoti tokius dalykus, leisti tam milijonus. Visų pirma, tai yra ir žvėriški pinigai – vien mūsų atveju šiais metais išleisime virš 1,2 mln. eurų tam pastatui remontuoti. Tai ar tikrai Lietuvoje nėra vertingesnių pastatų ir dvarų, tikrai mūsų kultūros paveldo, kuriems verkiant reikia tokių lėšų?“, – Delfi komentavo jis.
Tiesiog nukelti skulptūras, jo nuomone, nebūtų prasminga ir klausimo neišspręstų. „Jei kalbant apie tą patį betoną ar cementą, kuris liktų, nugramdžius tas skulptūras, tada jis kitą trukdį sudaro – funkcijos. Tai yra visiškai nefunkcionalus pastatas, kai jis buvo statomas, turbūt mažiausiai buvo galvojama apie keleivių patogumą ir kažkokius funkcionalumus. Tad šiuo atveju kalbant apie galimybes Vilniaus oro uoste priimti didelį kiekį keleivių ir įrengti kažkokius funkcionalumus, įrengti bagažo aptarnavimo zonas ir taip toliau, šitame pastate tai yra neįmanoma“, – teigė M. Gelžinis.
Idėjas apie oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno padėjo į stalčių
Diskusijose buvo kelta ir idėja statyti oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno, tačiau, pasak M. Gelžinio, toks galėtų atsirasti nebent po 15-20 metų. Tada tai galėtų būti vienas oro uostas, o ne keli, išsibarstę po Lietuvą, kaip yra dabar.
„Tikrai Lietuvoje nebūtų keturių ar penkių oro uostų. Bet tos kalbos kol kas yra dedamos į stalčių, tik kad dabar reikėtų pradėti kažkokius paruošiamuosius darbus. Šitoje stadijoje mes esame. Ir kadangi artimiausiu metu tikrai nėra prasmės kalbėti apie vienintelį oro uostą, mes investuojame į tinklą, jį plečiame, pradėsime išvykimo terminalo statybos darbus Vilniaus oro uoste, bet anksčiau ar vėliau ateis klausimas, ką daryti su atvykimo terminalu. Logiška būtų, kad tas išvykimo terminalas toliau plėstųsi moduliniu principu, bet turime klausimą būtent dėl paveldo. Įvilkti, kažkaip įkomponuoti bus papildomas galvos skausmas, papildomos lėšos, žinoma, tai apribos ir kažkokius architektūrinius, funkcinius sprendimus“, – kalbėjo M. Gelžinis.
Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, jie šiuo metu vykdo visų trijų oro uostų (Vilniuje, Kaune ir Palangoje) bendrųjų planų pirkimą, ir su Kultūros paveldo departamentu yra sutarta, kad tie planai atsakys, į kurią pusę turėtų plėstis Vilniaus oro uostas.
„Jau to plano turinyje formuojame užduotį įvertinti ir būtent to senojo pastato funkcionalumą – manau, kad tai padės priimti kažkokius sprendimus dėl jo mažinimo ar vertybių naikinimo. Toks buvo sutarimas su KPD. Bet, pasikartosiu, ta situacija, kas dabar vyksta Ukrainoje, kardinaliai keičia žaidimo taisykles – dabar vertinti jas kaip vertybes man yra protu nesuvokiama, kaip dar kalbėti apie kažkokias vertybes Ukrainos karo kontekste“, – sakė M. Gelžinis.
Kas būtų daroma su nukeltomis skulptūromis, M. Gelžiniui neatrodė svarbus klausimas: „Jei mano, kaip piliečio nuomone, man visiškai nerūpi, kur jos nukeliaus. Bet jei kažkam tai yra vertybė, tai valstybė turėtų pasirūpinti, kur jas saugoti, eksponuoti, konservuoti ar dar kažkaip“.
Kultūros paveldo departamento vadovas: surasime šimtus pastatų, kuriuos reikėtų griauti
KPD direktorius V. Bezaras nemano, kad vykstantis karas Ukrainoje keičia, kaip turime vertinti šį ar kitus okupacijos laikotarpiu pastatytus pastatus: „Viskas gali būti padaryta ekspertiniu ir kūrybiniu lygmeniu. Mes jau tada (2021 m. rudenį – red. pastaba) sakėme: pasidarykite tris variantus galimo komponavimo – viso pastato, kažkokios mažesnės dalies, centrinės dalies, ir apsispręskime. Neturiu jokio kito argumento“.
Pasak jo, nežiūrint laikotarpio, kuriuo pastatas buvo pastatytas, jis vis tiek turi vertę.
„Negalima tikrai sakyti šitais atvejais, kad jeigu okupantų laikais pastatytas, tai reikia versti. Tada išeitų, kad visą Gedimino prospektą išversime, nes caras buvo okupavęs, ir daug kitų pastatų. Prezidentūra turėtų griūti iš karto, nes, žinote, generalgubernatorius ir Muravjovas-Korikas, ir vėliau kas ten buvo... Mes surasime šimtus pastatų, kuriuos reikėtų išgriauti ir kurie gal dar neša kažkam kažkokį prisiminimą, baimę ir taip toliau, bet mes taip negalime daryti. Manau, kad oro uostas turėtų pagalvoti apie tuos sprendimus, apmąstyti“, – kalbėjo V. Bezaras, pabrėždamas, kad sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į ekspertų nuomonę.
„Yra galimybė tą pastatą įkomponuoti, padaryti tam tikrus dalykus ir darbus: netgi to laikotarpio pastatai gali nešti visai kitą žinią, tiesiog žinią, kad visuomenė, šalis persitvarko, kad turėjo sunkų periodą ir su tokiais pastatais, su tokia valdžia, su trėmimais ir visa kita. Tame pastate gali atsirasti tokia žinia net atvykusiems, kad buvo taip, dabar gyvename kitaip – tiesiog reikia kūrybinės išminties turbūt“, – sakė jis.
Kultūros ministerija lauks ekspertų verdikto
Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis teigė, kad ministerijos pozicija nuo rudens nepasikeitė – buvo surengtas pasitarimas su Susisiekimo miniterija, dalyvavo visos suinteresuotos šalys, vyko diskusija ir buvo sutarta, kad bus rengiamas bendrasis planas, o į rengimo procesą bus įtraukti ir kultūros paveldo ekspertai, su kuriais kartu bus sprendžiama dėl esamų apribojimų Vilniaus oro uoste ir ten esančio paveldo, kokia dalimi jis turėtų išlikti.
„Čia turėtų atsakyti būtent tas bendras darbas, ir pirmiausia ekspertai“, – pabrėžė jis.
R. Mikaitis viliasi, kad šioje situacijoje pavyks rasti kompromisą. „Taip, pastatas yra saugotinas, tokia yra situacija, jis yra kultūros paveldo vertybių registre, bet kokia dalimi jis gali būti saugomas, tą turėtų parodyti analizė. Buvo kalba vis tiek, kad jeigu ten yra kažkokios konstrukcijos, kažkokie elementai, kurie iš esmės trukdo funkcionalumui, neleidžia įgyvendinti tas funkcijas atvykimo terminalo, kad vis tiek turėtų būti daromi tam tikri kompromisai ir iš paveldo saugotojų pusės. Aš manau, kad visada galima rasti balansą, kompromisą, jei yra kalbamasi ir jo siekiama“, – sakė jis.
Pasak R. Mikaičio, tai nėra tas pats klausimas kaip dabar vykstančios diskusijos dėl sovietinių paminklų nukėlimo.
„Mes dabar kalbame kol kas apskritai apie sovietinį paveldą, Sovietų sąjungos simbolius, įvairius monumentus ir kitus dalykus, kurie jau nebuvo saugomi ir daugumos jų jau nėra. Dabar apie ką kalba Kultūros ministerija, tai būtent apie laidojimo vietose arba kapinėse dar išlikusią Sovietų sąjungos kažkokią, sakykime, agresyvią simboliką, ja papuoštus elementus, monumentus, kažkokius paminklus. Labai aiškiai bandome atskirti, kad būtent tose laidojimo vietose, tose kapinėse esantys kapai, antkapiai, turi likti saugomi. Mes kalbame tik apie tuos monumentus, skulptūras, propaguojančius karą, Sovietų sąjungos propagandą reprezentuojančius elementus – apie apsaugos panaikinimą niekaip“, – sakė R. Mikaitis.