Šis nuo 2021-ųjų pavasario pradėtas procesas labai svarbus siekiant žinoti, ką Lietuvoje turime vertingo ir ką iš to norime išsaugoti.
Net ir nesuteikus tokiems objektams teisinės apsaugos, surinkta informacija specialistams bus labai svarbi. Ir plačiajai visuomenei – taip pat.
Ir vitražai, ir tragedijų vietos
Nuo 2021 metų balandžio 1-osios, kai pradėtas pildyti Kultūros paveldo inventorius, jame jau įrašyti 1878 objektai. Tačiau šis skaičius nuolat kinta.
Taip nutiko ir šią savaitę, kai į jį buvo įtraukta Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos Murmulių dvaro sodyba, pasiūlyta fizinio asmens. Čia išlikęs dvaro palivarkas ir liepų alėja.
Iš viso inventoriuje jau atsidūrę 37 Panevėžio miesto ir rajono objektai. Mieste nuo 2021-ųjų pavasario jų inventorizuota 8, rajone – 29. Tarp pastarųjų – dvaro sodyba, partizanų žūties ir užkasimo, bunkerių vietos, Stultiškių malūnas, kuriame veikia Linų muziejus, bažnyčios, kapinių koplyčios, Trumparagio kaime Miežiškių seniūnijoje esantis kalnas ir kt.
Panevėžyje iš devynių inventorizuotų objektų net 4 vitražai, puošiantys J. Miltinio dramos teatrą ir dvi bažnyčias – Švč. Trejybės bei miesto Savivaldybės teritorijoje esančią Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčią.
Inventorizuoti ir keturi pastatai, iš jų trys – Katedros, Stoties gatvėse ir Liepų alėjoje – statyti tarpukariu. Ketvirtuoju tapo 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iškilęs miesto Civilinės metrikacijos skyriaus pastatas Respublikos gatvėje.
Inventoriun įtrauktas ir savanorio Jono Driskiaus kapas.
Didžiąją dalį šių objektų inventorizavo Kultūros paveldo departamento darbuotojai, tačiau siūlymus teikė ir fizinis asmuo, VšĮ Dailininkų sąjungos fondas.
Paprastas riedulys netiks
Kad objektas patektų į Kultūros paveldo inventorių, privalo atitikti keliamas sąlygas. Jis negali būti įrašytas į Kultūros vertybių registrą, bet privalo turėti vertingų savybių, kurių amžiaus cenzas yra daugiau nei 25 metai ir kuriuos verta būtų išsaugoti, užfiksuoti jų duomenis. Taigi – pradžiai įrašyti į inventorių.
Ateityje dalis vertingiausių šių objektų gali būti perkelti į Kultūros paveldo registrą.
Dėmesio vertą objektą pirmiausia reikėtų nufotografuoti, jei yra galimybė, surinkti apie jį kiek įmanoma daugiau informacijos ir užpildyti specialią anketą. Visą tai galima patogiai atlikti internete.
Pasak Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojo Roberto Motuzo, dėl to į šį procesą stengiamasi įtraukti visuomenę, kad objektus maždaug per pusę teiktų jų pačių specialistai ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.
Taigi pasiūlymus gali teikti savivaldybės, įvairios visuomeninės organizacijos, taip pat pavieniai asmenys.
R. Motuzo įsitikinimu, būtų šaunu, jeigu aktyviai įsitrauktų ir bendruomenės. Pavyzdžiui, inventorizuoti dar Kultūros paveldo registre nesaugomą seną kaimelio ar miestelio bažnyčią, kitą svarbų vietinį objektą ir pan.
Tai turėtų daugiau reikšmės ir pačiai bendruomenei.
Tiesa, bet koks eilinis keliautojas objekto inventorizuoti nepasiūlys. Direktoriaus pavaduotojo teigimu, tam reikalingas istorinis, kultūrinis suvokimas.
„Nėra taip, kad pamačiau kokį nors akmenį, nufotografavau ir užpildžiau anketą“, – patikina R. Motuzas.
Kiekvieną naują informaciją patikrina specialistas. Jis sprendžia, ar pateiktas objektas tikrai turi vertingų savybių.
Tačiau tokių atvejų, kad siūlymą tektų atmesti, pasak Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojo, nelabai ir pasitaiko.
Visuomenės atspindys
R. Motuzo teigimu, paprastai metų pabaigoje paaiškėja, kad iki 5 pateiktų objektų gali būti įtraukti į kitų metų planus. Tada juos apžiūri, vertina ekspertai ir rengia dokumentaciją įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Kitaip tariant, anot direktoriaus pavaduotojo, reikšmingiausi objektai, įrašyti į registrą, jau gauna teisinę apsaugą.
Tačiau net ir nepatekusiuosius į jį svarbu inventorizuoti.
„Jau žinai, kas potencialiai yra paveldas, kad šis objektas po didinamuoju stiklu“, – aiškina R. Motuzas.
Toks inventorizuotas objektas neturi oficialios teisinės apsaugos ir, jo manymu, galbūt būtų ir nesąžininga iš karto šią suteikti. Juk įsivaizduokime situaciją: kaimynas nufotografuoja kito kaimyno seną gražų namą ir dėl to pastarasis be leidimo nebegalėtų jo renovuoti.
Dabar toks objektas tiesiog atidžiau stebimas specialistų.
R. Motuzo manymu, visgi pagrindinė inventorizavimo misija – aktyvus visuomenės dalyvavimas procese svarstant, ką mes norime saugoti kaip paveldą.
„Paveldas yra visuomenės intereso atspindys. Sovietmečiu mes saugojome visokius socialistinius rūmus, vyravo partinis požiūris, o nepriklausomybės metu mes jį pakeitėme. Dabar pati visuomenė suteikia reikšmę, kas tas paveldas yra“, – specialistas sako, kad šitaip atsiskleidžia visų mūsų vertybinė skalė.
R. Motuzo teigimu, taip sukaupta informacija itin svarbi ir analizuojant, kiek ir kokio paveldo – ar tai būtų senosios geležinkelio stotys, ar istoriniai tiltai – yra Lietuvoje. Tada aiškiau matyti, ar tikrai patys vertingiausi objektai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, o galbūt vienus reikėtų pakeisti kitais – vertingesniais.
Juolab kad kultūros paveldas nėra visiškai nejudinamas: vieni objektai laikui bėgant praranda teisinę reikšmę, kai kurie tampa nebeaktualūs, tačiau vietoj jų iškyla kiti. Kaip kad buvo su Kauno tarpukario modernizmo architektūra.
„Atkūrus nepriklausomybę, mes nelabai supratome, kad ji reikšminga, – pasakoja R. Motuzas. – Dabar jau Kaunas yra UNESCO pasaulio paveldo dalis. Visuomenė pakeitė savo nuomonę – atsirado kitas suvokimas.“
Lygiai taip pat dabar inventoriuje esantys objektai po kažkiek metų gali tapti labai aktualūs. Tuomet jame sukaupta informacija įrodys savo vertę.
Be to, net ir paveldo objektui sunykus ar jį sunaikinus, informacija apie jį vis tiek išliks inventoriuje ir neišnyks iš atminties, egzistuos kaip kultūros, istorijos faktas, žinių šaltinis, kuris ateity pasitarnaus moksliniams tyrimams.
Išskirtinių dar nepateikė
„Deja, itin išskirtinių objektų, esančių Panevėžio mieste ar rajone, kurie iš inventoriaus būtų įtraukti į Kultūros vertybių registrą, negalime išskirti“, – apgailestauja R. Motuzas.
Kaip minėta, mieste ir rajone jau inventorizuota kone keturios dešimtys potencialių kultūros paveldo objektų, o jie labai įvairūs. Tai ir tarpukario modernizmo statiniai, monumentaliosios dailės kūriniai, su Lietuvos laisvės kovų judėjimu susiję objektai.
Pasak R. Motuzo, pastaraisiais metais vienu išskirtinių objektų iš inventoriaus, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, buvo Baltasis švyturys Klaipėdoje. Švyturio ir Šiaurinio molo liekanas pernai rado kraštotyrininkas, žurnalistas. Šis objektas buvo vienas iš pagrindinių Klaipėdos miesto simbolių, buvo bene labiausiai fotografuojamas miesto objektas, įvairiais istoriniais laikotarpiais pavaizduotas reprezentaciniuose atvirukuose. Pastaraisiais metais ši vieta taip pat tapusi viena lankomiausių Klaipėdoje. Šiemet numatoma įrašyti išskirtinį tarpukario modernizmo stiliaus statinį Kaune, Raseinių gatvėje.
