Kinomanai jau su nekantrumu laukia, kokią programą šiemet pasiūlys „Kino pavasaris“. Nors festivalio direktorė V. Ramaškienė kol kas neatvirauja, kuo nustebins kokybiško kino mėgėjus, ji prasitaria, kad laukia tikrai įdomi programa.
Iš tiesų „Kino pavasaris“ ir užgimė būtent dėl europietiško kino. Renginį organizuoti pradėta pirmojo Lietuvoje Prancūzijos kultūros atašė iniciatyva. Festivalis prasidėjo programa, kurioje buvo rodomi keturių šalių – Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lietuvos – kinas. Tik vėliau kino renginiui pradėjus augti filmų geografija išsiplėtė. Be to, nuo 2004 m. „Kino pavasaris“ yra Europos Komisijos programos „Media“ finansavimą gaunantis renginys, kurio tikslas populiarinti europietišką kiną. Būtent apie 80 proc. visų dvejų savaičių trukmės renginyje parodomų filmų atkeliauja iš mūsų žemyno šalių.
„Pernai ir šiemet rodome apie 110–115 europietiškų filmų. Jie ir sudaro pagrindinę programos dalį“, – pasakojo festivalio vadovė.
Jaunieji režisieriai – lietuviško kino vėliavnešiai
V. Ramaškienė pasakojo, kad filmai festivaliui atrenkami bendradarbiaujant su kitais festivaliais ir nuolat lankantis renginiuose.
„Mūsų pasiruošimas kitiems metams prasideda gegužę Kanuose. Jau ten važiuojame nemaža festivalio grupė. Žiūrime filmus, vyksta derybos, tariamasi. Būtent Kanai, Berlynas, Venecija, San Sebastianas – mums įdomūs. Goteburge žiūrime Šiaurės kiną. Taip pat domina Lenkija, Balkanų šalys. Bendradarbiaujame su Sarajevo festivaliu. Pernai labai įdomus buvo Rumunijos kinas. Dirbame su Transilvanijos festivaliu“, – vardijo pašnekovė.
V. Ramaškienė tikino, kad „Kino pavasaris“ dirba beveik su visais didžiaisiais Europoje vykstančiais kino festivaliais. Bendradarbiaujant su skirtingais kino festivaliais ne tik renkami filmai Lietuvoje vyksiančio renginio programai, bet ir populiarinamas lietuviškas kinas.
„Be to, pavyzdžiui, kino festivalio „Kino pavasaris“ rėmuose dar vyksta „Meeting Point Vilnius“ renginys, kurio metu atvyksta apie 300 pardavimo agentų, platinimo kompanijų, prodiuserių, kino žurnalistų“, – pasakojo festivalio vadovė.
Pašnekovė džiaugėsi, kad lietuviškas kinas paskutiniais metais buvo pradėtas labai palankiai vertinti tarptautinėje erdvėje. Čia savo įspaudą palieka jaunieji režisieriai.
„Pavyzdžiui, paskutinis Igno Jonyno filmas, dar nebaigtas kurti, rudenį San Sebastiano festivalyje buvo apdovanotas pagrindiniu prizu. O prizas dovanoja filmo platinimą visoje Ispanijoje ir suteikia kitų finansinių galimybių pabaigti filmą labai aukštos kokybės, – pasakojo V. Ramaškienė. – Jau nešneku apie filmą „Sengirė“, kuris jau aplankė apie 40 festivalių visame pasaulyje. Iš tiesų jaunų režisierių darbai yra labai gerai vertinami ir laukiami įvairiose pasaulio platumose“.
Vis dėlto ne tik lietuviškas kinas sparčiai kopia į europietiško kino aukštumas. Kaip pastebėjo pašnekovė, prieš kelerius metus visi buvo nustebinti rumunų kino.
„Taip pat pasaulį nustebino Lenkija, nors šalis turi senas kino tradicijas, bet paskutinio meto jaunų režisierių kartos darbai buvo pripažinti tarptautinės kino bendruomenės“, – kalbėjo V. Ramaškienė.
Europietiško kino žiūrovas – išprusęs ir intelektualus
Kalbėdama apie festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovą renginio vadovė pastebėjo, kad paskutiniai tyrimai rodo, jog festivalio lankytojų amžius jaunėja.
„Tai reiškia, kad festivalį lanko ne tik tie, kurie yra pripratę ir žino mūsų filmų kokybę, bet ir jauni žmonės vis dažniau atranda europietišką naują kiną“, – džiaugėsi tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.
Pernai kino festivalyje per dvi savaites apsilankė 116 tūkst. žiūrovų. V. Ramaškienė teigė pastebinti, kad „Kino pavasario“ lankytojas yra labai išprusęs ir intelektualus.
„Festivaliui atrinkti europietiški filmai sudaro apie 80 proc. Ir filmai yra tie, kurie verčia pamąstyti, kelia skirtingas problemas. Tai nėra vienkartiniai saldainiukai, – pastebėjo festivalio vadovė. – Europietiškas kinas nėra visada skirtas linksmai ar primityviai pramogai. Europos Sąjunga remia europietišką kino tradiciją, kad būtų išsaugota kultūrinė įvairovė. O žiūrovai tą vertina“.
Paminėdama europietiško kino ateitį pašnekovė pabrėžė paramą kinui ir jo platinimui. Pasak jos, kūrybingų ir mokančių save pristatyti per kiną žmonių Europoje pakanka, tiesiog reikia juos išklausyti ir jiems padėti.
„Palinkėčiau Lietuvos politikams susimąstyti. Esame labai išskirtinėje situacijoje, jei kalbame apie lietuviško kino gamybos ir sklaidos atžvilgiu. Europos Sąjunga remia vietinį kiną, bet daug turi padaryti ir pačios šalys. Politikai turi suprasti, kad per kiną perduodamas šalies identitetas, kūrybinis potencialas“, – ragino kino festivalio direktorė.