Spalio 8 d. 15 val., minint Lietuvos Respublikos narystės UNESCO 30-ies metų sukaktį, Vilniaus universiteto Mažojoje auloje per iškilmingą ceremoniją Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams bus įteiktas liudijimas, patvirtinantis UNESCO nacionalinės komisijos sprendimą įtraukti seniausią žinomą miniatiūrą, kurioje vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis (1392/1401–1430) su žmona Ona, į dokumentinio paveldo objektų programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Miniatiūra, vaizduojanti Lietuvos valdovus, sukurta XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje ir yra rankraštinės to meto knygos dalis. Į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įtrauktas Vytauto Didžiojo ir Onos Vytautienės imaginacinis (įsivaizduojamas) atvaizdas yra unikalus paveldo objektas dėl ypatingai retų išlikusių šių ankstyvųjų Lietuvos valdovų portretinių atvaizdų. Seniausias atvaizdas, siejamas su Vytautu Didžiuoju, yra šio valdovo majestotiniame antspaude, kuris naudotas 1407–1430 metais. Kiti žinomi Vytauto Didžiojo portretai sukurti jau po valdovo mirties.
Vėlyvosios Gotikos ir ankstyvojo Renesanso epochų sandūros miniatiūroje greta Vytauto Didžiojo atvaizdo lotynų kalba užrašyta „Wittoldus magnus / Littwaniae & Russiae / Dux.“ („Vytautas Didysis / Lietuvos ir Rusios / kunigaikštis“). Tyrinėtojų vertinimu, valdovo atvaizdas artimas Vytauto Didžiojo išvaizdos aprašymams, žinomiems iš Jano Dlugošo (Jan Długosz), Motiejaus Strijkovskio (Maciej Stryjkowski) ir Alberto Kojelavičiaus darbų. Šis piešinys atitinka menotyrininkės dr. Giedrės Mickūnaitės pateiktą apibendrintą žodinį Vytauto Didžiojo portretą: „Mažo ūgio, lieknas, dešinioji ranka žymiai ilgesnė už kairiąją, moteriškų veido bruožų, bebarzdis“.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pavaizduotas kartu su pirmąja žmona Ona, Eišiškių kunigaikščio Sudimanto dukterimi, kuriai miniatiūros autorius priskyrė aukštesnę kilmę ir įvardijo Lenkijos Karalystės paveldėtoja. Greta didžiosios kunigaikštienės Onos atvaizdo yra įrašas lotynų kalba „Anna Heres / regni Polonia a / Venceslao patre relicta“ („Ona, paveldėtoja / Lenkijos karalystės ir / tėvo Venceslavo [Vaclovo] palikta“). Įrašas rodo, kad miniatiūra buvo sukurta ne Vokiečių ordino aplinkoje, kurioje Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona buvo gerai žinoma, bet kažkurioje kitoje Šventosios Romos imperijos valstybių.
Tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, Ona aktyviai domėjosi politiniu gyvenimu, formavo savo dvarą ir propagavo krikščioniškos šalies valdovės statusą: demonstruodama savo krikščionišką orientaciją, ji lankydavo palaimintąsias vietas, dėjo pastangas, kad Trakuose būtų įsteigtas moterų vienuolynas ir kt. Vokiečių ordino iždininko išlaidų knygose minima, kad 1400 m. Ona, lydima Vytauto Didžiojo brolio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio (1432–1440) ir 400 raitininkų palydos, lankėsi Brandenburge, Aldenburge ir Marienverderyje. Visur, kur sustodavo, būdavo rengiami iškilmingi priėmimai, teikiamos brangios dovanos.
Miniatiūra, vaizduojanti Lietuvos didžiąją kunigaikštienę Oną, taip pat yra seniausias žinomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovės atvaizdas.
Vėlyvosios Gotikos ir ankstyvojo Renesanso epochų sandūros piešinyje Lietuvos valdovai pavaizduoti visu ūgiu ir kartu, lyg šokantys. Jie dėvi XV a. – XVI a. pradžios Vakarų Europai būdingus rūbus. Paleografinę šaltinio analizę atlikusios dr . Rūtos Čapaitės vertinimu, miniatiūros dailininkas Lietuvos valdovų portretus galbūt perpiešė iš ankstesnio, XV a. vidurio ar antrosios to šimtmečio pusės, piešinio, ką liudija XV a. būdinga karūnos forma ir valdovės šukuosena (kaktoje nuskusti plaukai).
Valdovų rūmų muziejus šią miniatiūrą kartu su dar devyniomis akvarelėmis, vaizduojančiomis Europos valdovus, įsigijo 2014 m. iš aukcionų namų „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė).
Anksčiau šis dešimties miniatiūrų rinkinys buvo parduotas „Christie’s“ aukcione Niujorke (JAV). Pasak istoriko prof. Rimvydo Petrausko, viename rinkinyje kartu su kitų Europos valdovų atvaizdais esanti miniatiūra ikonografiškai įkomponuoja Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį į bendrą šio valdovo atminties europinėje XVI a. tradicijoje vaizdą ir rodo šio valdovo svarbą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Šiaurės Vidurio Rytų regiono Europos istorijoje.
Miniatiūra, vaizduojanti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį ir jo žmoną Oną Vytautienę – tai jau antroji Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose saugoma vertybė, įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. 2015 m. į šį registrą, kuriame registruojami reikšmingiausi Lietuvos dokumentinio paveldo objektai, buvo įtrauktas 1568 m. Niurnberge sukurtas grafikos darbas „Gardino vaizdas“.