Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis akcentavo pagrindinį tikslą – šis kultūros paveldo objektas turi būti išsaugotas, įveiklintas, būti atviras visuomenei ir tarnauti kultūriniams jos poreikiams.
„Šio išskirtinio komplekso ateitis svarbi ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Todėl jo likimas ir sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu, Kultūros ministerijai pasitelkus partnerius – viešąją įstaigą „Idėjos miestui“, koordinuojančią Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studijos rengimą, ir jos suburtus įvairių sričių ekspertus. Jų ir aktyvių klaipėdiečių dėka šiandien turime galimybę priartėti prie šio objekto ateities vizijos. Remdamasi galimybių studija, Vyriausybė, kuri ir pavedė ją atlikti, priims sprendimus, lemsiančius aiškų tolesnių veiksmų planą“, – teigė kultūros viceministras.
VšĮ „Idėjos miestui“ vadovė, architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė kartu su ekspertais pristatė galimybių studijos rengėjų pirmines įžvalgas, pateikė išanalizuotą istorinį ir urbanistinį kontekstą, objekto ryšio su aplinka analizę, sociokultūrinio konteksto problematiką ir potencialą, architektūrinę analizę, kitus aspektus, susijusius su Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimu. Taip pat pristatyti pasauliniai pašto pastatų konversijos pavyzdžiai įtraukiant juos į kultūros įstaigų klasterius.
Pažymėta, kad Klaipėdos centrinio pašto kompleksas yra svarbus dėmuo, galintis sustiprinti esamą ir toliau besiformuojantį kultūrinių ir muziejinių veiklų kvartalą. Diskusijos metu pasiūlyta komplekso kieme atkurti buvusio istorinio sodo fragmentus ir pritaikyti komplekso vidines erdves įvairiems renginiams, kultūrinėmis ir komercinėms veikloms, sukuriant gyvą kiemą.
Diskusijoje dalyvavę Klaipėdos kultūriniame lauke veikiančių įstaigų, organizacijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai, verslininkai, visuomenininkai, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, menininkai dalijosi savo vizijomis ir pasiūlymais dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso ateities.
Tarp siūlomų scenarijų didelio palaikymo sulaukė idėjos, susijusios su Klaipėdos kaip svarbaus logistikos, ryšių ir mainų, tai pat ir kultūrinių, centro įprasminimu. Atgimsiantis pašto kompleksas, pasak vienos diskusijų dalyvės, galėtų Klaipėdai grąžinti neužšąlančio kultūros uosto titulą.
Čia galėtų įsikurti medijų ir knygos centrai, šiuolaikiški interaktyvūs muziejai, meno ir kūrėjų bendradarbystės erdvės, kūrybinės rezidencijos, vykti edukacinės veiklos, kariljono koncertai.
Kultūrai bendradarbiaujant su mokslu, galėtų būti akcentuojamas ir jūrinės tapatybės plėtojimas žemyninėje uosto dalyje. Išnaudojant Klaipėdos centrinio pašto komplekso sąsajas su pasaulinio garso mokslininku astronomu F. W. Argelanderiu, būtų galima kurti tarptautinę Klaipėdos sėkmės istoriją, akcentuojant daugiakultūrio miesto žavesį ir privalumus, kur kultūra ir mokslas papildo vienas kitą.
Antradienį Klaipėdoje pradėjo veikti ir tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės. Jose architektai, kūrybininkai, menininkai, analitikai, sociologai, filosofai, verslo strategai, kultūros paveldo specialistai, teisininkai ir kitų sričių atstovai generuoja idėjas ir kartu formuoja galimus pašto komplekso įveiklinimo scenarijus. Šias idėjas ekspertų komanda toliau plėtos ir tikrins, modeliuos ir skaičiuos galimas įgyvendinimo alternatyvas.
Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studiją planuojama baigti iki rugsėjo.