Manė, kad viešas kalbėjimas ne jai
N. Bliūdžiūtė įsitikinusi – sugebėjimas gerai kalbėti naudingas ne tik užimantiems kažkokias aukštas pozicijas politikoje ar versle – juk daugeliui iš mūsų reikia pristatinėti savo idėjas darbuose, jas apginti, taip pat sugebėjimai kalbėti ir įtikinti praverčia daugybėje kasdienių situacijų. Ji pati su būtinybe įvaldyti viešą kalbėjimą susidūrė pradėjusi dirbti NATO.
„Aš pati turėjau tokį nelengvą, ar net, sakyčiau, prastą santykį su viešu kalbėjimu. Man nepatiko ir aš maniau, kad esu viena tų, kuriai tai neskirta. Tačiau gyvenimas privertė kalbėti daug ir aš tiesiog norėjau sau padėti. O tada, kai supratau, kad tai yra technikos, o ne kažkokios duotybės, man buvo labai pikta, kodėl man niekas to nepasakė“, – prisipažino N. Bliūdžiūtė.
„Man reikėjo labai daug kalbėti, pristatinėti NATO įvairioms grupėms – iš tiesų, kai aplikavau į tą poziciją, aš nežinojau, kad man reikės tai daryti, aš važiavau, man atrodė, daryti visai kitų dalykų. Jei būčiau žinojusi, kad tiek darbo užims ir reikalaus kalbėjimas, aš turbūt nebūčiau aplikavusi. Bet kadangi tai padariau ir laimėjau, reikėjo kažkaip išsisukti iš tos situacijos, kad man pačiai būtų daugiau komforto kalbant ir auditorijų nekankinčiau su ta begale informacijos, su savo nerimu, su neaiškiu kalbėjimu. Taigi, tiesiog tas poreikis privertė mane eiti mokytis ir kai keli labai geri treneriai davė tam tikrus pagrindus, tada supratau, kad reikia padėti ir kitiems, nes aš žinau, kad ta būsena yra labai pažįstama daugeliui žmonių“, – pasakojo ji.
Žinias sudėjo į knygą
Priėmusi sprendimą, kad dabar – jos eilė padėti kitiems, N. Bliūdžiūtė ėmėsi susidėlioti savo žinias į sistemą, kurti savo metodologiją: „Žinau, kad pasakyti daryk taip arba kitaip nėra pagalba – reikia duoti sistemą, reikalinga technikos visuma, kuri padėtų kitiems žmonėms. Kai aš jau pradėjau konsultuoti kitus, atradau savo sistemą, o tada nusprendžiau, kad laikas knygai“, – kalbėjo ji.
Knygoje „Gerai kalbėti gali visi“ ji pateikia savo požiūrį į viešą kalbėjimą, pasiūlo technikas, kurias kiekvienas gali pritaikyti, taip pat kalbina įvairius žinomus Lietuvos žmones apie jų santykį su viešu kalbėjimu. „Mes tą viešą kalbėjimą mistifikuojame ir labai sudieviname, kad tai kažkas tokio, ir tai mums visiškai nepadeda. Iš tiesų tai yra tikrai paveikus ir įtaigus argumentavimas – kai mes to išmokstame, kai žinome principus, išmokstame technikas, labai daug palengvėja kalbant“, – sakė ji.“Yra labai konkrečios technikos, kaip padėti sau ruošiantis pristatymams ir kalboms, kokiais elementais vadovautis, kokiais žingsniais vadovaujantis ruoštis, ir taip pat yra labai daug kalbų pavyzdžių, kalbų analizių, parodančių, kaip tai veikia. Be to, didelė knygos dalis yra pokalbiai su įvairiais žinomais Lietuvos žmonėmis, kurie pasidalina savo patirtimi, kaip prisijaukino viešąjį kalbėjimą. Mintis juos kalbinti man kilo dėl to, kad norėjau parodyti, kad visi susiduria su labai panašiomis problemomis, nerimu, su negalėjimu išsigryninti, ką aš tikrai noriu pasakyti, su tuo chaosu galvoje, kaip čia susidėlioti visas mintis į kažkokią nuoseklią eigą. Mes visi esame labai panašūs ir tiesiog vieni išmoko tuo ilguoju praktikos būdu, nes gyvenimas privertė, įmetė į kažkokias situacijas, bet mes galime mokytis iš kitų klaidų – juk sako, protingiau mokytis iš kitų klaidų nei iš savo“, – juokėsi N. Bliūdžiūtė.
Pritaikoma ir asmeniniame gyvenime
N. Bliūdžiūtė įsitikinusi, kad mokytis kalbėti viešai verta visiems.
„Mums dažnai ir profesiniame, ir asmeniniame gyvenime tiesiog reikia įtikinti, reikia išgryninti argumentus. Mums neužtenka pasakyti, kad darykime arba galvokime taip, arba pradėkime kažką veikti kitaip – mums reikia argumentuoti, kodėl taip veikia. Viena iš elementarių struktūrų, kuri gali padėti daugumoje situacijų, yra ne tiesiog įvardinti, ką reikia daryti, bet pasakyti, kodėl tai yra problema, kodėl mes turime to imtis. Net jei man galbūt nelabai norėsis daryti ką nors, pavyzdžiui, išnešti šiukšles, bet jeigu man įtikinamai pasakysi, kodėl tai yra blogai, jei mes jų nenešime, iškart atsiranda argumentacija, kodėl. Tad kalbų struktūra, kuri labai padeda susidėlioti mintis, kad yra situacija, problema, sprendimas, kas vyksta, kodėl vyksta arba kodėl tai yra blogai, ką turime daryti, ji tikrai yra labai elementari, bet daranti didelius stebuklus tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime“, – aiškino ji.
Pasak N. Bliūdžiūtės, nors ši knyga skirta visiems, bet labiausiai tiems, kurie galvoja, kad viešasis kalbėjimas ne jiems, arba tiems, kuriems tiesiog reikia tai daryti, bet meilės ir noro jie tikrai neturi, nes galvoja, kad tai jiems nepavyksta. „Tiems, kuriems kiekvienas kalbėjimas pareikalauja labai daug energijos, bemiegių naktų, ir prieš, ir po, nes kartais reikia atsigauti ir po kalbėjimo, jei žmogui tai yra nemaloni situacija. Tai tiesiog norintiems, kad ta situacija pataptų malonesnė, aiškesnė, tvirtesnė – čia būtų ta tikriausia auditorija, kuriai, aš manau, ji bus naudingiausia. Bet taip pat žmonėms, kurie patogiai jaučiasi kalbėdami viešai, verta tiesiog pasitvirtinti tam tikrus dalykus, nes tai nėra kažkokios naujovės, nuleistos iš Marso – tai yra praktikos, surinktos stebint kitų žmonių praktikas, stebint, kas veikia. Tai tiek tiems, kurių kelias dar gana šviežias, tiek tiems, kurie jau yra matę šilto ir šalto, bet nori to vidinio tvirto tikėjimo, kad tai yra gerai“, – sakė ji ir pridūrė, kad norintys taip pat gali įsigyti viešojo kalbėjimo praktikavimui sukurtų jos kortelių.
