Kompozicijos taps miesto dalimi
Visi muziką Vilniui kursiantys kompozitoriai garsūs pasaulyje – bendradarbiaujantys su šiuolaikinės muzikos atlikėjais, o savo kūrinius pristatantys tarptautiniuose festivaliuose. Jie atstovauja skirtingoms kūrėjų kartoms bei stilistinėms kryptims, atspindinčioms šiuolaikinę muziką. Tai Anna Korsun iš Ukrainos, Agata Zubel iš Lenkijos, Toshio Hosokawa iš Japonijos, Michael Gordon iš Jungtinių Valstijų, Heiner Goebbels iš Vokietijos, Beat Furrer iš Austrijos ir Ivan Fedele iš Italijos. Todėl tikimasi, kad kūriniai, skirti Vilniui, sulauks dėmesio ir kitose šalyse.
M. Gordon: manau, kad Vilnius yra labai stilingas
Ketvirtą kartą Vilniuje lankęsis kompozitorius iš Jungtinių Valstijų M. Gordon prisipažino, kad visai šalia, tuometiniame Lenkijos Dziatlovo miestelyje (dabar jis Baltarusijos teritorijoje, pervadintas Zietela) augo jo tėvas, kuris vėliau atvyko į Vilnių mokytis jidiš kalba ir svajojo tapti inžinieriumi.
Jau pirmą kartą apsilankęs Vilniuje prieš 20 metų, M. Gordon pamėgo vaikštinėti Vilniaus senamiesčio gatvelėmis, o šį kartą jis panoro apžiūrėti vietas, susijusias su žydų paveldu. Su žmona, taip pat garsia kompozitore Julia Wolfe atvažiavusiam kūrėjui gidė aprodė senamiesčio kampelius, kur kadaise buvo žydų getai, įspūdį jam paliko ir vienintelė išlikusi Choralinė Sinagoga.
Kompozitorius rado ir uždarą kiemelį senamiestyje, tarp Lėlių ir Jaunimo teatrų, kuriam norėtų dedikuoti savo kūrinį. „Man labai patiko ši vieta, joje stovi skulptūra „Vilties liepsna“ (aut. Leonardo Nieman), pastatyta 2000 m. spalio 5 d. buvusio žydų Judenrato kieme. Ji skirta tūkstančiams Vilniaus gete žuvusių žmonių. Vienas iš dalykų, kurie mane dar patraukė, kad ten buvo vaikų muzikos mokykla, taigi, tai tarsi šviesesnė istorijos pusė baisiuoju holokausto laikotarpiu. Manau, kad tam kiemeliui sukursiu muziką, kuri čia skambės puikiai: garsas sklis tarp sienų, namų kampų, čia daug cemento ir eidamas beveik gali girdėti savo žingsnių aidą“, – pasakoja kompozitorius.
Būdamas meniškos prigimties vaikas, įkvėptas mamos atliekamos klasikinės muzikos, jis dar mokykloje parašė kūrinį orkestrui, tačiau lygiagrečiai domėjosi ir populiariąja muzika. „Manau, kad klausydamasis įvairių žanrų aš jau tada supratau, kad man įdomu viskas, ko dar negirdėjau“, – sako M. Gordonas.
Paauglystėje jis rašė dainas roko grupei, vėliau, jau įgijęs muzikos magistro diplomą, įstojo į Jeilio universitetą, kur siekė susipažinti su moderniąja muzika ir tuo pačiu metu su roko grupėmis koncertuodavo Niujorko klubuose. Dar studijuodamas su dviem kompozitoriais (J. Wolfe ir David Lang) jis įkūrė festivalį „Bang on a Can“, skirtą novatoriškai muzikai ir naujų muzikos idėjų sklaidai – vieną autoritetingiausių moderniosios muzikos renginių Amerikoje.
„Manau, kad klausydamasis įvairių žanrų muzikos aš jau tada supratau, kad man įdomu viskas, ko aš dar negirdėjau“, – sako M. Gordon. Dabar jo darbai apima platų spektrą: nuo stambios formos kūrinių ansambliams iki orkestrinių partitūrų ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo. Tarp kompozitoriaus užsakovų – Linkolno centras, „Carnegie Hall“ koncertų salė, Štutgarto baletas, JAV, Europos ir Azijos orkestrai, žymūs šiuolaikinės muzikos festivaliai.
A. Korsun: nieko panašaus dar nebuvau kūrusi
Berlyne gyvenanti ir Amsterdamo konservatorijoje dėstanti A. Korsun šį birželį pirmą kartą lankėsi Vilniuje, o vienas žodis, kuriuo ji apibūdino miestą, buvo „jaukus“. Vaikščiodama sostinės gatvėmis ji kartais išsitraukdavo iš rankinės mažą dūdelę ar lūpinę armonikėlę, patikrindavo, kaip tam tikrose vietose sklinda garsas, fotografuodavo vaizdus ir užsirašinėdavo įspūdžius.
„Miestas, kuris ruošiasi su tokiu užmoju paminėti savo jubiliejų, išties ypatingas! Mane nudžiugino ir rimtas pasiruošimas projektui. Juk galiu Vilnių pamatyti savo akimis, pajusti jį gyvai, ne tik iš nuotraukų. Tai visai kitokia patirtis – nieko panašaus dar nebuvau kūrusi. Vieta, kur skambės kūriniai, man visada buvo ir yra svarbi, nes rašydama muzikinį kūrinį dažnai įsivaizduoju, kur ji bus atlikta ir kaip derės prie visumos“, – sako Anna.
Gimusi Ukrainoje, muzikantų šeimoje, Anna mokėsi groti fortepijonu, vėliau baigė kompoziciją Kyjivo konservatorijoje, mokėsi Miunchene pas vieną įdomiausių šių dienų muzikos pedagogų profesorių Moritzą Eggertą. Ten atsiskleidė kaip unikali kūrėja, save vadinanti ir garsų menininke. Kaip kuriantis muziką žmogus, ji itin jautri garsams – kartais netikėtų jų skambesių ieško specialiai, o kartais nugirsta atsitiktinai ir įsirašo.
„Kartą viešbučio vonioje pamačiau metalinę lentynėlę ir tiesiog ėmiau „grodama“ ant jos įvairiais daiktais išgauti vis kitokius garsus. O kartais tiesiog mintyse gimsta tam tikras vaizdinys, kaip tai turi skambėti, ir realybėje bandau ieškoti atitikmenų. Tai gali būti įdomiai skambantys daiktai ar kokie netikėti garsų miksai“, – profesijos užkulisius atskleidžia kompozitorė.
Po keleto dienų Vilniuje Anna į Berlyną išvyko pilna įspūdžių, nes apžiūrėjo ne tik turistams rodomus senamiesčio kampelius, bet ir Vilniaus gyvenamuosius rajonus bei kitas jai daug minčių ir emocijų sukėlusias vietas: Fabijoniškių baseiną, Linkmenų fabriką, Halės bei Paupio turgus, Lukiškių kalėjimą, Dūmų fabriką ir kitas. Beliko iš jų išsirinkti vieną, kuriai ir bus dedikuotas muzikos kūrinys.
Specialus projektas „Muzika Vilniui“ – vienas iš sostinės 700 metų jubiliejaus renginių. Jį inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė, o jo įgyvendinimu rūpinasi oficiali Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Susipažinti su visa Vilniaus 700 metų jubiliejaus programa galite interneto svetainėje www.700vilnius.lt.