Pasak festivalio direktorės Rūtos Prusevičienės, Vilniaus festivalis 2018-aisiais akcentuoja Lietuvos muzikinės kultūros gyvybingumą, tradicijų ir naujovių sinergiją, veržlumą siekiant lygiaverčio dalyvavimo globalios muzikos industrijos ir rinkos procesuose, įspūdingas tarptautines partnerystes. „Vilniaus festivalis daugeliui lietuvių atlikėjų ir kompozitorių tapo svarbia karjeros starto aikštele, nutiesė tarptautinio bendradarbiavimo kelius daugeliui Lietuvos muzikos festivalių, įtvirtino Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų prestižą tarptautiniuose festivaliuose ir koncertų salėse. Vilniaus festivalis aktyviai dalyvauja ES kultūros politikos formavimo procesuose, dalyvaudamas Europos festivalių asociacijos ir jos tarybos veikloje, inicijuodamas Šiaurės ir Baltijos šalių festivalių platformos konferencijas, kamerinės muzikos kolektyvų mainus, gastroles, nūdienos kompozitorių kūrinių sklaidą“, – sako R. Prusevičienė.
22-ojo Vilniaus festivalio koncertuose susitiks žymiausi Lietuvos ir užsienio muzikai, kiekvienas savaip įprasmindamas savo svarų indėlį į pasaulio ir globalios Lietuvos kultūrinės bendrystės aruodą. Pagrindiniu festivalio akcentu ir kulminacija taps ilgai lauktas Vienos filharmonijos orkestro pasirodymas. Jau kelias dešimtis metų žymiausių pasaulio orkestrų trejetuke karaliaujantis Vienos filharmonijos orkestras, diriguojamas naujos batutos žvaigždės, – unikalios muzikos edukacijos sistemos auklėtinio venesueliečio Rafaelio Payare, – birželio 19-ąją vainikuos visą festivalio programą. Svečiai atliks Ludwigo van Beethoveno „Leonoros“ uvertiūrą Nr. 3, Bélos Bartóko Koncertą orkestrui ir Gustavo Mahlerio Penkias dainas pagal Friedricho Rückerto eilėraščius, solo dainuos ryškiausia latvių operos primadona Elīna Garanča.
Festivalio pradžia birželio 3 d. nardins į baroko muzikos pasaulį. Sulauksime solistės Vivicos Genaux (koloratūrinis mecosopranas, JAV) ir smuikininko Thibault Noally vadovaujamo prancūzų baroko muzikos orkestro „Les accents“. Svečiai ketina atlikti Georgo Friedricho Händelio, Alessandro Scarlatti operų fragmentų ir instrumentinių kūrinių programą „Du genijai Italijoje“.
2018-aisiais Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui dedikuotus koncertus Estijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Kinijoje surengsiantis, Italijoje, Libane, Šveicarijoje gastroliuosiantis Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) plačiai pristatys Lietuvos kultūrą, atliks Baltijos šalių kompozitorių Justės Janulytės, Arvydo Malcio, Algirdo Martinaičio, Pēterio Vasko, Erkki-Sveno Tüüro kūrinius. Džiugu, kad meno vadovo Sergejaus Krylovo vadovaujamas reprezentatyvusis LKO pasirodys ir Vilniaus festivalyje. Birželio 5 d. koncerte su brolių pianistų Lucaso ir Arthuro Jussenų duetu iš Olandijos skambės Arvo Pärto, Algirdo Martinaičio, Josepho Haydno, Wolfgango Amadeaus Mozarto kūriniai.
Iškiliausia Lietuvos atstovė pasaulio operų scenose, UNESCO taikos menininkė Violeta Urmana birželio 9 d. Lietuvoje surengs austrų kompozitorių Franzo Schuberto ir Richardo Strausso dainų rečitalį. Festivalio publikos laukia jautri pažintis su vokiškąja daina – Lied. Operos primadonai scenoje talkins pianistė Gaiva Bandzinaitė, ilgą laiką bendradarbiavusi su dainininke Beatriče Grincevičiūte, o pastaruosius dešimtmečius gyvenanti Zalcburge ir dėstanti šio miesto menų universiteto „Mozarteum“ dainavimo katedroje.
JAV gyvenantis Lietuvos pianistas Gabrielius Alekna ypač daug dėmesio skiria lietuvių kompozitorių kūrybos sklaidai ir išsaugojimui. Jis su Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centru bei žymiais užsienio prodiuseriais yra įrašęs ir išleidęs išeivijos kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus kūrinių fortepijonui solo ir su orkestru CD leidyklose „Naxos“ ir „Toccata Classics“. Išskirtiniam lietuvių išeivijos kompozitorių Vytauto Bacevičiaus, Vlado Jakubėno, Juliaus Gaidelio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Jeronimo Kačinsko kūrybos pristatymui 22-ajame Vilniaus festivalyje birželio 7 d. G. Alekna subūrė puikius, intensyviai koncertuojančius atlikėjus. Tai pianistė Onutė Gražinytė, smuikininkė Justina Auškelytė,baritonas Modestas Sedlevičius, sopranas Dovilė Kazonaitė, Valstybinis Vilniaus kvartetas ir geriausius atlikėjus subūręs Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas.
Kultūrinės diplomatijos ekspertė pianistė Mūza Rubackytė, 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui tris programas parengusi koncertams Paryžiuje („Salle Gaveau“, Invalidų katedroje ir Orsė muziejuje) vėl atvyks į Vilnių. Birželio 11 d. su tarptautinę karjerą kuriančiu jaunosios kartos styginių kvartetu „Mettis“ ir kontrabosininku Donatu Bagursku pianistė nuties tiltą į ateitį per lig šiol aktualių kūrėjų – Josepho Haydno, Ferenzo Liszto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir mažiau žinomo prancūzų kompozitoriaus Louis Vierne kūrybą.
Birželio 14-ąją festivalyje simboliškai skambės baltiška ir skandinaviška programa: 2007 m. Vilniaus festivalio užsakymu kompozitorės Ramintos Šerkšnytės sukurta oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ bei suomių dirigento ir kompozitoriaus Essa-Pekka Saloneno Koncertas fortepijonui. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos festivalyje debiutuojanti jaunosios kartos dirigentė Giedrė Šlekytė, susiburs ir ypatingas menininkų ratas – pianistas Andrius Žlabys, dainininkai Lina Dambrauskaitė (sopranas), Justina Gringytė (mecosopranas), Tomas Pavilionis (tenoras) ir Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), taip pat Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas).
Festivalio koncertai vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (birželio 3, 5, 7, 9, 11, 14 d.). Festivalio pabaigos koncertas birželio 19 d. skambės Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vienas festivalio renginių numatytas sakralioje erdvėje – Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, įėjimas į jį bus laisvas.Birželio 17 d.čia koncertuosunikalus tarptautinis ansamblis „Graces & Voices“ (vadovės Adrija Čepaitė ir Antanina Kalechyts). Ansamblio programoje „Take your holy time“ („Pasinerk į savo šventąjį laiką“) skambės grigališkasis choralas, į jį įsipins šiuolaikinės sakralinės polifonijos kūriniai. Koncerte pirmą kartą nuskambės ansambliui dedikuoti opusai – austrų kompozitoriaus Wolframo Wagnerio „In praeteritis“ ir Vytauto Miškinio „When I consider“. Programa sumanyta kaip vientisas sakralios muzikos ir joje atsiveriančios prasmės vyksmas. Ši sakrali dermė įtraukia klausytoją ir kviečia išgyventi savo būvio laike prasmę.