Mugė kviečia nepamiršti tikėjimo pasaka ir knyga
Vilniaus knygų mugę tradiciškai atidarė Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Važiuodamas čia džiaugiausi, kad ekspo komplekso prieigose susibūrė labai daug automobilių, maždaug tiek, kiek Palangos prieigose karštą vasaros dieną. Visi važiuoja į šventę, kiekvienas žino, kad ras sau tinkamą tekstą, knygą, ras knygos bičiulius, su kuriais galės padiskutuoti“, – kalbėjo jis.
„Prieš šią knygų mugę nutaikęs laisvą minutę vis stengdavausi pamąstyti, koks apskritai yra knygos likimas. Dėl to atsiverčiau man didelį įspūdį padariusią knygą, dviejų intelektualų Umberco Eco ir J. C. Carriere pasikalbėjimus apie knygą. Ten buvo rašoma apie garsų futurologą, kuris Davose 2008 metais paklaustas, ko galima tikėtis už 15 metų, 2023, pasakė, kad naftos barelis kainuos 500 dolerių, kad vandeniu bus pradėta prekiauti biržose kaip komerciniu turtu, kad Afrika taps pasaulio galybe ir kad fizinė knyga išnyks, skaičiuos savo paskutinius metus. Galima ginčytis dėl atskirų punktų, bet dėl paskutinio aišku, kad knyga buvo, yra ir bent mūsų gyvenimo metu išliks“, – sakė G. Nausėda.
„Knyga yra labai svarbi, ypatingai šiais laikais. Tikiu, kad knyga gali mus paversti geresniais žmonėmis, kritiškesniais, leidžia pasirinkti teisingas istorijos puses – tokių dilemų šiandien kyla visame pasaulyje“, – kalbėjo jis.
Kultūros ministras Simonas Kairys, apeliuodamas į mugės šūkiu pasirinktą eilutę iš Henriko Radausko eilėraščio „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“, svarstė, kad gal kiek keista knygų mugėje kalbėti apie tikėjimą.
„Bet šis šūkis mums meta iššūkį, jis mūsų klausia, kuo mes šiandien tikime, ar dar galime tikėti pasauliu, ar dar galime tikėti pasaka, ar dar galime tikėti laiminga pasakos pabaiga, ar kad pabaigos apskritai nebus. Prisimenu ir kito poeto eiles, Aidas Marčėnas eilėraštyje „Ars Poetica“ rašė, kad pasaulis baigias, reikia rašyti eilėraščius – gal tai ir yra svarbiausias mūsų tikėjimo postulatas šiandien. <..> Reikia kalbėtis ne tik apie ginklus, bet ir apie „Silva Rerum“ ar „Harį Poterį“, – sakė S. Kairys.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas juokavo, kad jam labai malonu sveikintis ir kalbėti ne apie stadioną: „Mugė nėra paprastas kasmetinis renginys. Tai labai svarbus reiškinys, be kurio neįsivaizduojamas Vilniaus gyvenimas, kuris sutraukia žmonių iš visos Lietuvos ir pasaulio. Tai liudija labai svarbų dalyką, kad skaitmeniniame pasaulyje spausdintas žodis svarbus ir gyvas, ir taip bus visada“.
Rašytoja Violeta Palčinskaitė sakė labai besidžiaugianti galėdama dalyvauti šios mugės atidaryme: „Lenkiuosi prieš tuos, kurie negailėdami laiko, jėgų ir fantazijos daro viską, kad kasmet šis išskirtinis reiškinys būtų dar įdomesnis, spalvingesnis, patrauktų dar daugiau skaitytojų. Visus metus laukiame mugės, net tie, kas atvyksta tik padalyvauti renginiuose, susitikti su draugais, vis tiek išeina su knyga, tie, kurie negali gyventi be knygos“.
„Noriu išpažinti, kad aš knygas mylėjau ne visada. Ankstyvojoje vaikystėje, kai nemokėjau nei skaityti, nei įdėmiai klausyti, ką skaitė mama, labiausiai nenorėjau, kad ne lėlė, o knyga taptų gimtadienio dovana. Likimas man atkeršijo – tapau rašytoja, ir daug dešimtmečių rašau vaikams. Man labai svarbu viskas, kas siejasi su vaikų literatūra, man labai svarbu, kad čia gali rasti ir lietuvių autorių naujas knygas vaikams, ir kas atkeliauja iš užsienio“, – kalbėjo ji, linkėdama visiems geros mugės.
Tikimasi daugiau nei 50 tūkst. lankytojų
Kaip skelbia renginio organizatoriai, šiemet keturias dienas, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, truksiančios mugės programoje ypatingas dėmesys skiriamas šių dienų aktualijoms – karui Ukrainoje, diskusijoms apie knygų ateitį ir dirbtinio intelekto įtaką literatūrai, taip pat vasarą šimto metų sukaktį mininčiai Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“. Šiemet tikimasi sulaukti daugiau nei 50 tūkst. lankytojų, taip pat renginyje dalyvaus apie 300 leidyklų ir kitų kultūros organizacijų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Skaičiuojama, kad per 4 dienas mugėje, penkiose parodų centro salėse iš viso įvyks virš 500 renginių, nuo susitikimų su autoriais iki diskusijų svarbiausiomis visuomenės temomis bei koncertų. Pernai vykusios knygų mugės akcentais tapo 700-asis Vilniaus gimtadienis, taip pat Rusijos karas Ukrainoje.
