Į mugę – kaip į ilgai lauktą susitikimą
„Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė džiaugėsi, kad mugė nepraranda aktualumo, o renginiuose daugėja smalsaus ir žingeidaus jaunimo. Daugelį metų vos į parodų ir kongresų centro „Litexpo“ erdves sutelpantis renginys šiemet pasiūlė geros kokybės renginių, kurie sunkiai talpino žmones, o duris atvėrusi „Muzikos salė“ sukūrė unikalią atmosferą. Milda Gembickienė pastebi, kad pasikeitė mugės lankytojų tikslas: „anksčiau žmonės atvykdavo nusipirkti knygų ir gauti autografą. Šiandien pastebime, kad skaitytojai čia ateina turiningai praleisti laiko – susitikti ne tik su garsiais žmonėmis, bet ir su seniai matytais bičiuliais. Visas dienas jautėme, kad lankytojai tapo viena didele, kultūringa bendruomene, sukvietusia daug šviesių žmonių, geranoriškai besidalijančių ir padedančių vieni kitiems. Panašiais įspūdžiais dalijosi maloniai nustebę užsienio svečiai ir autoriai, praleidę mugėje ne tik iš anksto suderintas valandas, bet ištisas dienas“.
Kultūrinė programa šiemet apėmė daugybę organizacijų: leidyklas, muziejus, bibliotekas, universitetus, institutus. „Vilniaus knygų mugė tampa demokratine platforma pasirodyti visiems: ir mažoms, ir didelėms leidykloms, tam, kad visi lankytojai atrastų kažką sau. Panašu, kad tai pavyko, nes renginių lankomumas buvo puikus. Paprastai leidėjai ir rengėjai bijo ankstyvų renginių laikų, tačiau net dešimtą valandą, vos atsidarius, konferencijų salės prigužėdavo smalsuolių. Šiemet ypač džiaugiamės rengta diskusija apie įtemptą padėtį Rytų Europoje, kuri giliai sujaudino ne tik klausytojus, bet ir užsienio svečius – pokalbiai dar ilgai tęsėsi pasibaigus renginiui“, - pasakojo už mugės kultūrinės programos sudarymą atsakingo Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Leidyklų teigimu, lankytojai tampa atviresni ir komunikabilesni – ne piko valandomis žmonės niekur neskuba ir nuoširdžiai bendrauja ne tik su autoriais, bet ir leidėjais. Domisi knygų istorijomis, leidybos užkulisiais, numatomomis premjeromis. Pasikeitusi valiuta didelės įtakos skaitytojų pasirinkimams neturėjo, nes skaitantiesiems rūpi knygoje pasakojama istorija, jie vertina turinį.
Įspūdžiais iš knygų mugės dalijosi leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė: „Kviesdami užsienio autorius visada nerimaujame, ar žmonės ateis į susitikimus, ar bus skaitę kūrinius, ar užduos klausimus. Pastebime, kad tiek autoriams, tiek žmonėms reikia asmeniškų akimirkų – po pristatomųjų renginių susitikimai tęsiasi dar ilgai. Todėl galėjome matyti autorius, stovinčius ne specialiai jiems išskirtoje pakyloje, o paprastai ir nuoširdžiai bendraujančius tiesiog už leidėjų prekystalių. Jau senokai nebesutelpame į mugės erdves, visi norintys autoriai fiziškai nebegali sutilpti nei į programą nei į stendus“.
Paksutinį vasario savaitgalį tūkstančiai lankytojų ne tik pirko, bet ir noriai dalyvavo veiklose ir gilino žinias. Keturias dienas netilo šurmulys kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“, kurioje užsiėmimuose su vaikais paslaptimis dalijosi ir vieni iš kitų mokėsi menininkai iš penkių šalių. Į interaktyvią bendravimo ir žinių laboratoriją būrius įvairaus amžiaus žmonių traukė atsinaujinusi „Bibliotekų erdvė“. Specialistai kvietė sužinoti apie bibliotekininko profesiją, pasigaminti savo asmeninį ekslibrisą, susikurti 3D knygos skirtuką, virtualiai keliauti po istorines Vilniaus universiteto bibliotekos erdves. Itin daug dėmesio sulaukė bibliotekų darbuotojų patarimai kaip susitvarkyti asmeninę namų biblioteką.
Vis dar karaliauja lietuvių autoriai
Laukiamiausiais ir geidžiamiausiais Vilniaus knygų mugės herojais vis dar išlieka Lietuvos autoriai. Daugiausia dėmesio atiteko leidiniams, kurių autoriai nepatingėjo bendrauti su skaitytojais ir pristatyti savo kūrinių. Vienas perkamiausių ir populiariausių šiemet – Andrius Tapinas, pristatęs ne tik antrąją knygą „Maro diena“, bet ir komiksą „Vilko valanda. Nepasakotos istorijos“. Ypatingo skaitytojų dėmesio sulaukė metų knyga pripažintas Rasos Aškinytės romanas „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“, Audronės Urbonaitės išpažintis „Mano Didžioji Nuodėmė. Žurnalistika“, trumpi Ryčio Zemkausko „Tekstai keliaujantiems autobusais ir troleibusais“, Andriaus Užkalnio knyga „Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį“, Leonido Donskio knygos, Arvydo Anušausko premjera „KGB. Visiškai slaptai“, Ingridos Jakubavičienės „Seserys“. Klasikinės literatūros gerbėjai šlavė Vytauto Mačernio eilėraščių rinkinį „Man patiko tik vandenys gilūs“. Populiarumo nepraranda Kristina Sabaliauskaitė, kurios gerbėjai nesutilpo į konferencijų salę, o neatvykę aktyviai sekė tiesioginę transliaciją televizorių ekranuose.
Tarp užsienio autorių daugiausia dėmesio sulaukė viešėję autoriai: Gregory Feiferis ir jo knyga „Rusai. Žmonės už valdžios fasado“ bei Michailas Šiškinas, kuris susitikime su skaitytojais pasisakė ir politinėmis temomis.
Vieni kitus atrado muzikos leidėjai ir klausytojai
Vilniaus knygų mugėje duris pirmąkart atvėrė „Muzikos salė“. Specialiai duris atvėrusioje antroje ekspozicijų salėje įsikūrę muzikos pasaulio dalyviai kartu sugriovė mitą, jog įrašų šiandien niekas nebeperka. Lentynose tuštėjo tiek senesni, tiek naujausi kompktiniai diskai, vinilo renesansą liudijo senųjų plokštelių pardavėjai, nespėję konsultuoti kolekcininkų.
„Muzikos salėje“ nuskambėjo 24 labai skirtingų iki šiol Vilniaus knygų mugėje negrojusių grupių ir atlikėjų, o pasirodymai sutraukė minias klausytojų. „Geriausias salės vertinimas – minios melomanų, leidusių čia dienas. Jų emocijos, pasakojimai ir pasiūlymai, viskas buvo vertinga ir viršijo mūsų lūkesčius. Prieš mugę bijojome, kad nutolusi erdvė bus prastai lankoma. Tačiau išvydome sausakimšą erdvę. Alternatyviosios muzikos atlikėjai taip pat neslėpė, kad nesitikėjo kada nors groti Vilniaus knygų mugėje. Džiaugiamės sulaužę nusistovėjusį muzikos standartą ir tarp atlikėjų, ir tarp renginio lankytojų. To jau seniai reikėjo“, - sėkminga iniciatyva džiaugėsi projektą įgyvendinusios asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė. „Mums svarbu ir tai, kad renginyje susitiko labai skirtingos organizacijos, kurios kartais nesusitinka metų metus. Pastebėjome ir atradome vieni kitus iš naujo, užsimezgė bendradarbiavimas“.
Lietuviai noriai skaito detektyvus, bet kol kas jų nerašo
Leidėjų stenduose buvo galima rasti daugiau nei įprasta kriminalinių romanų, jų šiemet specialiai Vilniaus knygų mugei išleista šiek tiek daugiau ir, pasak leidėjų, susidomėjimas jais iš tiesų buvo ryškus. Minioje buvo galima girdėti klausiant „kokių detektyvų turite?“. Labiausiai stenduose tuštėjo Jo Nesbo, Boriso Akunino, Leifo G.W.Perssono, Adamo Johnsono romanai.
Deja, tarp detektyvinių knygų skaitytojai rado nedaug lietuvių autorių pavardžių. Pasak detektyvui skirtų diskusijų moderatorės, literatūros kritikės Rasos Drazdauskienės, lietuvių literatūra nuo seno pasižymi abejingumu siužetui, ji labiau koncentruojasi į psichologinius veikėjų paveikslus ir išgyvenimus. Tuo tarpu geram trileriui būtinas puikus siužeto ir formos valdymas. Pastebėta, kad daugiausia gerų detektyvų gimsta tose šalyse, kuriose mažiausia nusikaltimų, egzistuoja tvirta teisėsaugos sistema ir žmonės tiki gėrio triumfu. „Lietuviai rašo gerus retro detektyvus, o šiuolaikiniai kūriniai yra dar tik pakeliui. Tokie renginiai kaip Vilniaus knygų mugė tampa idėjų forumu, proga susitikti ir pasidalinti mintimis, įkvėpti vieni kitus“,- teigė R. Drazdauskienė.
Faktai ir skaičiai
Per keturias dienas Vilniaus knygų mugėje sulaukta 66 320 lankytojų iš visos Lietuvos. Parodoje dalyvavo 300 dalyvių iš 9 šalių: Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Rusijos, Omano sultonato. Vilniaus knygų mugėje svečiavosi 28 užsienio svečiai iš 15 valstybių. Apsilankiusiųjų dėmesio laukė 402 renginiai, tarp jų: 24 koncertai naujoje „Muzikos salėje“, 67 kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ renginiai, 5 „Diskusijų klubo“ diskusijos, 17 kino filmų „Knygos kino salėje“. Atvėrus 2-ąją parodų salę bendras mugės plotas šiemet išaugo ir užėmė 13 600 kv.m.