„Baltijos jūra mus ir Skandinavijos šalis ne tik skiria, bet ir vienija. Skaitydami skandinavų literatūrą, pavyzdžiui, pagrindinės šių metų festivalio viešnios Sofi Oksanen knygas, galime pastebėti, kad tos pačios ir mums labai aktualios problemos – sovietmetis, jo palikimas ir traumos – atsiliepia ir kitoje jūros pusėje. Šiais metais būtent tai ir norime analizuoti – kaip tos pačios problemos yra matomos čia ir kitapus Baltijos“, – sako festivalio iniciatorė ir vadovė Rūta Kačkutė.
Didžioji šių metų festivalio intriga – du žymūs lietuvių autoriai skaitys ištraukas iš savo naujų, dar neišleistų ar ką tik pasirodžiusių, knygų. Vienas iš jų – Marius Ivaškevičius – skaitys ištraukas iš savo naujo, dar niekur neskelbto romano „Tomas Mūras“, kuris knygynuose pasirodys tik kitų metų vasarį. Antrasis, Rolandas Rastauskas – RoRa, skaitys ištraukas iš savo naujausio kūrinio „Venecija tiesiogiai“, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Trys rašytojos, trys skirtingos kismo istorijos
Be Sofi Oksanen, šiais metais į festivalį pakviestos dar trys labai įdomios moterys, kurios atstovauja Baltijos šalių literatūrai. Pirmoji – lietuvė Paulina Eglė Pukytė, tarpdiscipliniška menininkė, žinoma pirmiausiai kaip vizualinių menų atstovė, taip pat meno kritikė, rašytoja, dramaturgė. Ši autorė, ką tik išleidusi naują knygą „Lubinas ir seradėlė“, yra puikus gyvenimo tarp skirtingų kultūrų pavyzdys. Festivalio lankytojai bus kviečiami kartu su autore keliauti tarp skirtingų meno sričių, pamatyti mūsų pačių kultūrą tarsi iš šalies, iš skirtingų kultūrų perspektyvos.
Antroji viešnia iš kaimynystės – latvių rašytoja Laima Kota, Lietuvos skaitytojams geriau žinoma kaip Laima Muktupavela, pamėgtos knygos „Pievagrybių testamentas“ autorė. Šiais metais lietuvių kalba išėjo jos nauja knyga „Kambarys“, kur pasakojama sovietmečio istorija, kismo laikas į nepriklausomybę.
„Nuo sovietmečio jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume į jį pažvelgti per atstumą. Vaikai, paaugliai, išgyvenę sovietmetį, dabar jau yra brandūs žmonės ir nori papasakoti apie savo vaikystės patirtis, apie išgyventą virsmą ir jo pasekmes“, – temos aktualumą pristato R. Kačkutė.
Trečioji viešnia – estų poetė ir rašytoja Maarja Kangro, išdrįsusi savo mažoje šalyje išleisti autobiografišką, savo pačios dienoraščiu grįstą romaną apie sunkumus norint susilaukti kūdikio. Susitikime su autore skaitytojai kviečiami diskutuoti apie motinystę, apie tai, ar esame pasiruošę rašytoją moterį vaizduoti bei suprasti kaip tiesiog moterį.
Dėmesys skandinavų literatūrai
Niekas nepaneigs lietuvių meilės skandinavų literatūrai, tad festivalio organizatoriai nori parodyti kuo platesnį jos spektrą.
„Labai džiaugiamės, kad pats žinomiausias skandinavijos detektyvų autorius Jo Nesbø sutiko dalyvauti festivalyje nuotoliniu būdu. Beje, nors didžiąją dalį renginių suplanavome gyvai ir tikimės, kad nieko nereikės keisti, kaip ir pernai, esame pasiruošę bet kurią akimirką perkelti festivalį į virtualią erdvę. Viena vertus, gaila, kad pernai negalėjome matyti lankytojų akių, tačiau, kita vertus, tai buvo sėkmingiausias festivalis pagal lankytojų skaičių, nes prie transliacijų internete galėjo prisijungti visi – ir užsienio lietuviai, ir žmonės, gyvenantys ne Vilniuje“, – sako R. Kačkutė.
Nuo detektyvų pažintis su skandinavų literatūra prasideda, bet ja nesibaigia. Gilinantis į tapatybės temą, sunku būtų rasti geriau tapatybės paieškas įžodinantį autorių už Jonas Hasen Khemiri. Rašytojas yra švedės ir tunisiečio sūnus, augęs Stokholmo priemiestyje, turintis asmeninės patirties, susijusios su švedų požiūriu į kitataučius ar kitaip atrodančius žmones.
„J.H.Khemiri kelia labai probleminius klausimus, kurie aktualūs ir mums. Kol kas yra labai mažai literatūros, parašytos tų žmonių, kurie augo ir asmeniškai patyrė, ką reiškia augti mišrioje šeimoje, ir kurie dalintųsi, kaip tai formavo jų kultūrą ir nulėmė šeimos santykius. Todėl labai smagu pristatyti šį autorių, tai – nauja kalba skandinavų literatūroje“, – autorių pristato R. Kačkutė.
Išlaikys pagrindinius komponentus, bet bus ir naujovių
Festivalio naujovė – rašytojų dialogai. Į pirmąjį dialogą apie moterį kaip rašytoją ir apie feministinę literatūrą apskritai kviečiama jau minėta estų rašytoja Maarja Kangas ir belgų rašytoja, dramaturgė bei aktorė Geneviève Damas.
Paskutinį vakarą festivalis žiūrovus nublokš į visiškai priešingą pasaulio pusę ir kvies į susitikimą su meksikiečių rašytoja Fernanda Melchor. Nors Meksika geografiškai yra labai toli nuo Šiaurės šalių, bet naujas rašytojos romanas „Uraganų sezonas” puikiai tęsia tapatybės temą. Romane pasakojama apie meksikiečių gyvenimą, mafijų karus ir kaip dabartinis jaunimas ieško savęs tokioje kultūroje.
„Vilniaus lapai“ išlaikys ir žiūrovų jau pamėgtus festivalio komponentus: pasirodymais ir poezijos eksperimentais džiugins „Literariumas“ su Aldona Vilutyte, vaikai ir jaunimas bus kviečiami į kūrybines dirbtuves komiksų ir grafinių novelių tema, kurias ves lietuviams jau pažįstama komiksų kūrėja Akvilė Magicdust ir komiksų autorė, psichologės išsilavinimą turinti Tatiana Goldberg iš Danijos. Bus tęsiama tradicija parodyti vieno iš pristatytų literatūros kūrinių ekranizaciją.
2016 m. startavęs festivalis „Vilniaus lapai“ sulaukė didžiulio susidomėjimo – pilnų salių, žiniasklaidos dėmesio, jis spėjo įgyti literatūrinės bendruomenės pasitikėjimą. Festivalio nesužlugdė ir pernai netikėtai smogusi bei visą kultūros lauką suparalyžiavusi pandemija. Festivalį kartu su partneriais organizuoja Lietuvos skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija. Šiais metais – tai jau šeštasis kartas, kai literatūros gerbėjai susitiks su savo mėgstamais autoriais.