„Kiekviename laike yra tam tikros dramaturgijos mados arba dramaturgijos ratai, todėl tampa įdomu stebėti, kaip klasikinė dramaturgija sugrįžta, leidžia iš naujo pamatyti aktualias temas. Visos būsimos VMT premjeros turi vokiškosios kultūros elementų. Mūsų tikslas – į teatro apyvartą įvesti Lietuvos publikos beveik nepažintus retesnius siužetus, pjeses ir vardus. Teatre naudinga rasti pjeses, kurios turi neįprastas formas ir personažus su sudėtingais likimais“ – apie pasirinktus naujojo sezono kūrinius pasakoja VMT Meno skyriaus vadovė Gabrielė Tuminaitė.
„Naujasis 36-asis Valstybinio Vilniaus mažojo teatro sezonas bus vokiškas, kupinas jaudulio ir nerimo. Pirmoji vokiečių komanda kurs pagal klasikinę T. Williamso pjesę „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ ir pristatys savo darbą jau spalio pradžioje. Ši kūrėjų komanda – ryški ir įdomi, todėl nekantru ir smagu bus išvysti, kaip šis ilgas paruošiamasis procesas pagaliau pasieks savo finišo tiesiąją ir mūsų teatre pamatysime vokiškąją teatrinę raišką. Į teatrą sugrįš antras, bene didžiausias, pastatymas pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Kantas“; režisierius Oskaras Koršunovas, premjera įvyks kovo mėnesį. Toliau mūsų lauks spektaklis pagal kitą vokišką – G. Hauptmanno – pjesę „Žiurkės“ (rež. Augustas Gornatkevičius), kurios premjera numatoma balandžio mėnesį. Tikiu, kad teatras žiūrovui suteiks viltį, juk visuomet, net ir sudėtingiausiais laikais, kultūra tampa visokeriopu ramsčiu“, – sako Vilniaus mažojo teatro vadovas .
Vilniaus mažojo teatro būsimą naujojo sezono repertuarą ir artėjančias premjeras įvertino ir teatrologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Ramunė Marcinkevičiūtė: „Nusimato įdomus ir patrauklus sezonas, paremtas repertuaro turinio kokybe, vaidybos ir režisūros išmoningumu. Teatras suteikia žiūrovams galimybę susitikti su moderniąja XX a. klasika, pamatyti, kaip Bergmano, Cocteau ar Hauptmanno kūrybą supranta, aktualizuoja nauja režisierių karta. Tokiuose susitikimuose įprastai susijungia mūsų tikrovės, tai, kuo gyvename šiandien, ir laiko patikrinti pasakojimai apie mus. Žiūroviškąjį smalsumą skatina ir numatyta T. Williamso pjesės „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ premjera, kuriama kartu su vokiečių menininkų kūrybine komanda. Gerą teatrinį nuotykį žada pripažintų meistrų Ivaškevičiaus ir Koršunovo susitikimas su atrodytu neįkandamu Immanueliu Kantu. Vilniaus Mažasis teatras kviečia žinomuose dalykuose atrasti tai, ko galbūt apie juos nežinojome“.
Vokiškoji „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ versija
Naująjį sezoną spalio 3, 4, 5 d. VMT pradės savitu braižu bei stiliumi išsiskiriančio šiuolaikinio vokiečių režisieriaus Christiano Weise’ės premjeriniu spektakliu „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių dramaturgo T. Williamso pjesę. Kartu su režisieriumi Ch. Weise spektaklį kurs vokiečių grupė: dramaturgė – Beate Seidel, scenografijos autorė – Julia Oschatz, kostiumų dailininkas – Josa Marx, kompozitorius – Jens Dohle.
Režisierius Christianas Weise T. Williamso kūrinyje atranda kandaus humoro ir sukuria pasaulėvaizdį, kuriame gražiausiai atskleidžiami veikėjų ketinimai ir motyvai. Daugelyje jo spektaklių istorijos konstruojamos pasitelkiant „išvirkščią“ daugiasluoksnį, absurdišką, ironišką, komišką pasakojimo būdą. Spektaklių personažai ryškūs, įdomūs, saviti, režisūrinė kalba neįprasta, tačiau mintis atskleidžiama, regis, visiškai natūraliai. Tai savaime sukuria tapybišką, ekstravagantiškai keistą atmosferą, kurioje plėtojama visa istorija. T. Williamsas laikomas vienu iš trijų įtakingiausių XX a. dramaturgų, kartu su amžininkais Eugene’u O’Neillu ir Arthuru Milleriu.
Pjesėje pasakojama apie JAV pietuose gyvenantį plantacijos savininką Tėtušį, su visa šeima švenčiantį savo gimtadienį. Tėtušis mirtinai serga, bet to dar nežino. Todėl tarp jo palikuonių prasideda kova dėl palikimo. Kol sūnus Guperis, jo žmona Mėjė ir išlepinti vaikai prieš Tėtušį vaidina laimingą šeimą, Megė bando įtikinti savo alkoholiką vyrą Briką dalyvauti grumtynėse dėl Tėtušio aukso puodų. Premjeriniame spektaklyje vaidmenis kuria šie aktoriai: Margreta – Teklė Baroti, Brikas – Šarūnas Januškevičius, Mėjė – Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva, Motušė – Ilona Kvietkutė, Tėtušis – Tomas Rinkūnas, Tėvas Tukeris – Balys Latėnas, Guperis – Tomas Kliukas, Daktaras Bo – Tomas Stirna, Mergytė – Larisa Kalpokaitė, Maži berniukai – Jonas Braškys ir Mindaugas Capas.
Nacionalinis Liuksemburgo teatras Mažajame – „Lovefool“
Spalio 16 d. Vilniaus mažajame teatre bus parodytas aktorės ir režisierės Gintarės Parulytės monospektaklis-draminė komedija „Lovefool“, sukurtas Nacionaliniame Liuksemburgo teatre. Tai linksmas ir širdį veriantis monospektaklis apie Greisę – jauną moterį, trokštančią meilės, bet ieškančią jos pačiose netinkamiausiose vietose. Pjesėje nuoširdžiai, atvirai ir be užuolankų analizuojami emociškai apleisti tėvai, kopriklausomos motinos ir tai, kaip neišspręstos vaikystės traumos paveikia mūsų gebėjimą mylėti. Po Liuksemburgo nacionaliniame teatre įvykusių premjerų, į kurias bilietai buvo išparduoti, spektaklis sulaukė didžiulės sėkmės ir kitose šalyse. Po pasirodymo pilnoje „The Coronet“ teatro salėje Londone, už kurį „Lovefool“ buvo apdovanotas prizu už geriausią pjesę, spektaklis buvo pakviestas į „Summerhall“ teatrą garsiajame Edinburgo „Fringe“ festivalyje ir į „Brooklyn Art House“ teatrą Niujorke, kur pasirodymą puikiai įvertino ir žiūrovai, ir kritikai. Gintarė Parulytė – aktorė, rašytoja, režisierė iš Liuksemburgo. Nuo 15 metų filmavosi kine, dalyvavo tarptautiniuose teatro, kino projektuose, režisavo filmus. 2019 m. VMT buvo parodytas autobiografinis monospektaklis „A Lithualien in the Land of Bananas“ („Lietuvė-ateivė bananų šalyje“), o pernai vykusiame tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ įvyko monospektaklio „Lovefool“ premjera Lietuvoje.
Keletas užsienio žiniasklaidos atsiliepimų: „Lovefool“ yra tikrai nepakartojamas. Humoras susipina su neįtikėtinai giliomis ir jaudinančiomis akimirkomis“ (Broadway Baby); „Nuo vieno kraštutinumo iki kito, Gintarės Parulytės valdomi amerikietiški kalneliai jums taps iššūkiu“ (Le Quotidien); „Lovefool“ yra bene geriausias šį sezoną matytas teatro spektaklis. 55 min. prikaustantis monologas sukeliantis daugybę emocijų. Būkite pasirengę ištirti emocinius randus ir pradėti kelionę į meilę sau“ (Luxembourg Times); Tai geriausias spektaklis, kurį mačiau „Fringe“ festivalyje. Privertė aikčioti, užjausti moterį, kuri buvo scenoje, supykti ant tų, kurie ją įskaudino, o tada sudaužė mano širdį į milijoną gabalėlių“ (Giulia Maino, Edinburgh Festival Fringe).
Mažojo teatro „Dramateka“
„Dramateka“ – tai nauja erdvė, kurioje visi besidomintys teatru galės pasiimti ar vietoje paskaitinėti juos dominančią pjesę ar kitą teatrinę medžiagą. Tai lyg nedidelė teatrinė biblioteka, kurioje žiūrovai ar teatralai galės atrasti pjeses ar naujus kūrybinio įkvėpimo šaltinius, o teatras dar labiau atsivers juo besidomintiems. VMT tokiu būdu siekia su žiūrovais kurti artimesnį emocinį ryšį, dalintis kokybiška literatūra, sukurti bendro malonumo jausmą dalintis literatūriniais ir kultūriniais lobiais.
Paklausta, kaip gimė „Dramatekos“ idėja, VMT Meno skyriaus vadovė Gabrielė Tuminaitė pasakoja: „Pamenu vieną kartą susitikome su G. Parulyte Atėnuose ir ji pasakė, kad turi labai daug knygų, bet neturi kur jų dėti, tad pagalvojo, kad norėtų Mažajame teatre pastatyti spintą ir į ją sudėti per gyvenimą surinktas savo pjeses, knygas apie teatrą ar kitą reikšmingą medžiagą. Ji papasakojo, kad nenori bet kam jų išdalinti, todėl būtų gražu, kad jos visos atsidurtų teatre, būtų aktyviai naudojamos, turėtų antrą gyvenimą, ką nors įkvėptų“, – sako VMT Meno skyriaus vadovė G. Tuminaitė.
O. Koršunovo ir M. Ivaškevičiaus tandemas – „Kantas“
Naujame sezone, kovo mėnesį, į Vilniaus mažąjį teatrą sugrįš legendinis dviejų kūrėjų tandemas – režisieriaus Oskaro Koršunovo premjera „Kantas“ pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę tuo pačiu pavadinimu. „Pjesė „Kantas“ yra žmogaus išskaidymas į fragmentus ir bandymas juos sudėti atgal. Būtent – vidinio žmogaus arba žmogaus vidaus, to, kas sudaro mūsų sąmonę ir netgi pasąmonę arba sielą, jei tokia egzistuoja. O išskaidžius bandoma pažiūrėti, kaip toji būtybė sąveikauja su aplinka. Ar jis apskritai reikalingas šiai planetai, o gal jį verta pakeisti kuo nors kitu? – pasakoja pjesės autorius Marius Ivaškevičius. Premjeriniame spektaklyje „Kantas“ vaidmenis kurs Kirilas Glušajevas, Ramūnas Cicėnas, Audrius Bružas, Leonardas Pobedonoscevas, Jokūbas Bareikis, Mantas Vaitiekūnas, Vytautas Rumšas jaun., Daumantas Ciunis, Indrė Patkauskaitė, Ilona Kvietkutė, Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva, Valda Bičkutė, Greta Šepliakovaitė.
„Šie aktoriai dievina Ivaškevičių, o dramaturgas, tekstą sukonstravęs iš trumpų dialogų, palieka daug erdvės aktorių šėlionėms. <…>. Tai aktoriai, kurių vaidybos maniera jau tapo jų gyvenimo savastimi. Ir Koršunovas to nenaikina. Jis nuosekliai priėmė atviras aktorių sielas, lyg tęsdamas kantiškąjį intersubjektyvųjį požiūrį į teatro prigimtį apskritai. Koršunovas, lengva ranka atidavęs laisvę aktoriams, siekė atskleisti kantiškąjį pasaulio supratimą per aktorių pasaulio pažinimo būdą. <...>. Labai svarbu, kad Koršunovas iš vidaus susipažino su R. Tumino teatro specifika. Šis teatras nuo pat pradžios išsiskyrė savo atidumu Namų sampratai, apie kurią Tuminas nuolat kalbėjo. Ši teatro namų samprata čia gyva ir šiandien. Gyvenant mažoje bendruomenėje labai svarbu ne tik pamatyti, bet ir suprasti greta kuriančio menininko tiesos modelį“, – po eskizo premjeros rašė teatrologė Daiva Šabasevičienė. Prieš premjerą žiūrovai kviečiami išvysti pirmąjį pjesės „Kantas“ kūrybinį etapą, eskizo rodymus spalio 9, 10 ir lapkričio 19, 20 d.
„DramaTest Residency“ laimėtojas – „Žiurkės“
2024 m. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre turėjo galimybę reziduoti „DramaTest Residency“ nugalėtojas – režisierius Augustas Gornatkevičius, kuris pristatė eskizą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“. Režisierius Augustas Gornatkevičius kuria pagrindiniuose šalies teatruose, bendradarbiauja su nepriklausomais teatrais ir koncertinėmis įstaigomis, stato spektaklius tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, ne kartą nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“.
Spektaklis nagrinėja būdingas G. Hauptmanno, retai statomo Lietuvos scenose, kūrybos temas – socialinę bei klasinę nelygybę, visuomenės susiskaldymą, griūvančias šeimos vertybes bei meno vaidmens šiuolaikinėje visuomenėje klausimus. Tai kūrinys apie miesto gyvenimą, žymintis paraleles tarp šiandieninio Vilniaus ir Berlyno prieš I pasaulinį karą. Ši pjesė taip pat atliepia nerimo, neužtikrintumo temą. Dviejų miestų – Vilniaus ir Berlyno – palyginimas čia simboliškas, nes iš tiesų visi šiuo metu jaučiame tą patį, nepaisant atstumų ir miestų dydžių, jų kultūros ir ritmo skirtumų – gyvename tomis pačiomis nuotaikomis ir nuojautomis. A. Gornatkevičiaus spektaklio pagal šią pjesę premjera numatoma 2025 m. pavasarį.
