Teatro jėgos branduolyje
„Kai dabar galvoju apie Gediminą Girdvainį, mąstau, kad mūsų vežimas iš spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ištuštėjo, visi išlipo. Aš žinau, kad jis važiuos, bet jame sėdės jau kiti, ir vyks į pažadėtą šventę, tolimą kelionę...“, – sako Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas Rimas Tuminas, kalbėdamas apie aktorių Gediminą Girdvainį.
R. Tuminas teigia, kad nors G. Girdvainį galima vadinti tikru komedijų ir dramų meistru, aktorius savyje visuomet nešėsi tragišką natą. „Jutau, kad jį valdo nerimas. Visą laiką jį lydėjo kaži koks nerimas, jis per mažai džiaugėsi. O ašara, matoma legendinėje G. Girdvainio fotografijoje, turbūt buvo reikalinga, kad ją nuvalytum teatru“, – apie kolegą svarsto R. Tuminas.
G. Girdvainis, pasak R. Tumino, buvo įvairialypė asmenybė – išdidus, kaprizingas, vienišius, nekalbus. Tačiau mėgo klausytis anekdotų, istorijų. „O kai kalbėdavo apie šeimą, anūkus, tapdavo tikru gaivalu! Dar mėgo kalbėti apie sportą, sodybą... Čia mes turėdavome apie ką padiskutuoti“, – pasakoja Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas.
Lietuvos teatro istorijoje G. Girdvainiui tikrai dedikuotas puslapis, neabejoja R. Tuminas. O Mažojo teatro istorijoje – kur kas daugiau.
„G. Girdvainis, kartu su kitais Mažojo teatro aktoriais – Vytautu Šapranausku, Arvydu Dapšiu – sudarė teatro jėgos branduolį. Kai Gediminas atėjo į mūsų teatrą, buvo ne tik smagu, bet ir garbinga. Jutome, kad ant pečių gula istorija. Nors ne ilga, bet teatro istorija“, – prisiminimais ir mintimis dalijasi R. Tuminas.
Susikaupęs, lyg tuoj liptų į sceną
„Šiandien ryte ketinau kažkam skambinti ir žiūriu – kiek telefonų numerių! Vytauto Šapranausko, Vytauto Kernagio... Jie neišbraukti. Ir Gedimino telefono numerio aš neišbrauksiu. Dabar, kai pagalvoju apie Gediminą, man kyla tokia mintis – likau vyriausia. Vis galvodavau – prieš mane stovi Gediminas, aš antra. O dabar Vilniaus mažajame teatre likau vyriausia“, – taip teigia aktorė Eglė Gabrėnaitė, jautriai kalbėdama apie Gediminą Girdvainį.
„Antras vaizdas, kuris dabar iškyla prieš akis – Gediminas, vaidinantis diplominiuose. Tai buvo seniai, kai dar buvau pirmakursė, o jis – ketvirtakursis. Gediminas tame spektaklyje vaidino Aktorių. Net dabar šiurpas per kūną eina...Toks jis, tuomet pamatytas, man ir liko – Aktorius iš didžiosios raidės. Tuomet galvojau – Dieve, vaikinas iš Klaipėdos krašto, iš kur toks temperamentas, skausmas, ilgesys, liūdesys... Man tas Gedimino vaidmuo diplominiame darbe buvo teatro viršūnė“, – prisimena E. Gabrėnaitė.
Aktorė tvirtina, kad G. Girdvainiu scenoje galima buvo visiškai pasitikėti, nebijoti. Neįmanoma ir nesižavėti: „Su juo buvo ramu, žinojai, kad nepaliks ant ledo, nes kartais vyrai aktoriai mėgsta taip padaryti.“
E. Gabrėnaitė, su G. Girdvainiu vaidinusi Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Marti“, aktorių su viltimi vadina laimingu, suvaidinusiu aukščiausio lygio profesionalumo reikalavusius vaidmenis. Nors daugelis G. Girdvainį vadina kompanijos siela, E. Gabrėnaitė tikina visuomet jį prisiminsiantį susikaupusį, susitelkusį ir pasiruošusį jau tuo tuoj eiti į sceną.
Mėgo gaudyti upėtakius
G. Girdvainis buvo puikus kolega, geras ir įdomus aktorius – taip G. Girdvainį apibūdina aktorius Regimantas Adomaitis. „Teko su juo gražiai pabendrauti – ir scenoje, ir ekrane. Kaip puikiai Gedininas suvaidino filme „Velnio nuotaka“! O teatrui Gediminas buvo tiesiog atsidavęs, manau, kad režisieriams su juo dirbti buvo labai lengva“, – pasakoja R. Adomaitis.
Pasak R. Adomaičio, nors labai gaila, ateina gyvenime toks laikas, kai peržengiama riba. Už tos ribos belieka prisiminimai. Apie G. Girdvainį prisiminimai gražūs... „Kartą teko pabuvoti Veiviržėnuose, Gedimino tėvonijoje. Ten jis parodė, koks geras yra žvejys, ypač mėgo gaudyti upėtakius. Puikiai tai prisimenu, ir man teko ragauti jo pagautų upėtakių! Gediminas buvo mielas, tikras kompanijos žmogus“, – tvirtina R. Adomaitis, kartu su G. Girdvainiu vaidinęs kine, taip pat Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Maskaradas“.
Šiandien buvo džiazas!
Aktorė Gintarė Latvėnaitė, nemažai dirbusi su G. Girdvainiu, žavisi prisimindama žymaus aktoriaus būdo savybes, iš kurių galima pasimokyti: „Jis tikrai buvo kietas. Neleido sau meluoti, dirbo labai atsakingai, buvo visa širdimi atsidavęs teatrui. Gal net per daug. Nors kartais po repeticijų ar prieš spektaklį tikrai būdavo nuovargio – ir fizinio, ir dvasinio – Gediminas niekad to neparodydavo.“
G. Girdvainis – rūpestingas partneris, norėjęs kartu kurti vaidmenis, sako G. Latvėnaitė. Aktorė teigia, kad G. Girdvainio rūpinimasis ir pagalba buvo subtilūs: „Jis neprieidavo pats ir nepradėdavo pasakoti, kaip kas atrodo, bet jei paklausdavai, visuomet pasakydavo ir ką nors patardavo. Be to, po spektaklių mes visuomet apsikabindavome, o kartais Gediminas pasakydavo – šiandien buvo džiazas! Suprask – jei džiazas, tai spektaklis buvo tikrai labai geras. Džiaugiuosi, kad vaidindami spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“, patyrėme džiazą ne kartą.“
G. Latvėnaitė pasakoja, kad nors G. Girdvainis labai daug dirbo ir jį galima buvo pavadinti darboholiku, aktorius vis kalbėdavo, galvodavo apie šeimą. „Jis vis prisimindavo savo mamytę, tėvelį, brolį...Vis papasakodavo apie žmoną Kristiną, anūką, dukrą. Tačiau linksmiausia būdavo, kai Gediminas kalbėdavo apie dukros papūgą. Su kokia meile jis pasakodavo apie tą papūgą!“
Vilniaus mažasis teatras kviečia atsisveikinti su aktoriumi Gediminu Girdvainiu.
Atsisveikinimas Vilniaus mažojo teatro scenoje:
birželio 6 d. 11–19 val.
birželio 7 d. 10–14 val.
Šv. Mišios už Gediminą Girdvainį: birželio 7 d. 8:30–9:30 val. Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčioje (Pilaitės bažnyčia).
Urna iš teatro išnešama birželio 7 d. 14 val.
Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.