Miestas modernizuotas dėl smarvės
Pasak parodos kuratorės, Vilniaus muziejaus tyrėjos Aelitos Ambrulevičiūtės, viena iš pagrindinių miesto buities modernizacijos priežasčių buvo nemalonūs kvapai. XIX amžiuje miestų gyventojų skaičius augo, tačiau neegzistuojant sutvarkytai nuotekų sistemai tarp žmonių greitai plisdavo įvairios infekcinės ligos. Miestai buvo priversti imtis reformų.
„Lyginant su Vakarų Europa, miestų reformų atžvilgiu Rusijos imperija vėlavo, Vilnius taip pat. Modernizavimas į Vilnių atėjo pamažu – 1878 m. buvo išleisti Vilniaus aplinkotvarkos nuostatai. Pradėta tvarkyti gatves, įvairūs sanitariniai nuostatai persikelia į būstą. Tai ir rodome parodoje“, – teigia A. Ambrulevičiūtė.
Nors XIX a. ir prasidėjo miesto infrastruktūros modernizavimas, įdomu tai, kad iš pradžių neegzistavo vieningos kanalizacijos, apšvietimo sistemos. Tuo laikotarpiu mieste buvo naudojami įvairiausi dalykai – nuo pačių archajiškiausių, iki moderniausių įrenginių.
Būsto įrengimo madas diktavo ir sanitarijos suvokimas
Besikeičiantis sanitarijos suvokimas lėmė miestiečių būsto interjero transformacijas. Kintant nuostatoms apie higieną, žmonės savo būstuose atsisakydavo sunkių kilimų, gausių dulkes kaupiančių dekoracijų, vietoje to rinkdavosi šviesesnius tapetus, baldus, atsisakydavo nebūtinų detalių.
„Parodoje miestiečių būsto modernėjimas pristatomas kontrasto būdu. Čia inscenizuojami du interjerai, kuriuos sugalvojome ne šiaip sau, bet sukūrėme pagal dvi istorines nuotraukas. Viena iš jų – vilniečio Teplovo būsto fotografija, pristatanti nehigienišką būstą. Čia matosi tekstilės pramonės suklestėjimas – kilimai, portjeros, kaupiasi dulkės, viskas sunku. O kitas interjeras – Kosakovskių namų Varšuvoje nuotrauka. Čia – tik pavyzdys, panašių pavyzdžių apstu ir iš Peterburgo bei kitų miestų. Šis interjeras lakoniškesnis, ant sienų kabo reklaminiai skelbimai, tuščia erdvė, nesikaupia blakės ir kiti kenkėjai“, – sakė parodos kuratorė Eglė Bagušinskaitė.
Higienišką interjerą pristatančioje parodos dalyje matoma lova – atsitiktinai rastas eksponatas. Ji buvo pagaminta Varšuvos metalo fabrike, o į Vilniaus muziejų atsivežta ir pasiskolinta iš Kaltanėnų klebonijos. Visi parodos eksponatai – autentiški, dauguma – vilniečių namuose iš tiesų naudoti baldai bei kitokie įvairūs artefaktai.
Būsto rengimo naujienos pristatytos parodose
Miestiečius mados pasiekdavo per parodas bei katalogus. Pramonės ir interjero parodose būdavo inscenizuojami madingi interjerai, turbūt kažką panašaus galima šiandien išvysti įvairiose interjero parduotuvėse. Skirtingo dydžio parodos vykdavo visame pasaulyje – būdavo rengiamos ir pasaulinės, ir regioninės, ir visos Rusijos imperijos, ir atskirų miestų parodos.
„1908 metais Vilniuje įsikūrė būsto įrengimo draugija, kuri po metų surengė parodą ir išleido katalogą. Pirmasis to katalogo sakinys iškalbingas – „Parodyk savo būstą, pasakysiu, kas tu“. Tame kataloge – daug straipsnių apie higieniškąją būsto estetiką“, – sako parodos kuratorė Dalia Klajumienė.
Parodoje galima išvysti įvairius Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijos imperijoje išleistus leidinius, kuriuos prenumeruodavo tiek vilniečiai, tiek visos Lietuvos gyventojai.
Paroda kaip mokslo populiarinimas
Pasak Vilniaus muziejaus direktorės Rasos Antanavičiūtės – galimai pirmą kartą paroda rengiama kaip mokslinio tyrimo populiarinimo projektas.
„Viskas išplaukė iš mokslinio tyrimo. Tai – ambicingas ir drąsus žingsnis. Projektas apima ilgesnį laikotarpį, paroda trumpesnį, bet visa tai yra apie Vilniaus tapsmą moderniu miestu“, – sakė R. Antanavičiūtė.
Pasak parodos komandos, tai – gražiausia iki šiol Vilniaus muziejaus paroda. Parodos dizainu ir architektūra rūpinosi menotyrininkas, architektūros istorikas Marius Daraškevičius, architektė Vida Miškūnaitė-Jarošienė bei grafikos dizainerė Aurelija Slapšytė.
Parodoje Vilniaus muziejaus lankytojų laukia specialiai šeimoms parengtas maršrutas, kurį sudaro šešiolika stotelių su klausimais apie konkrečius parodos eksponatus, leidžiančius geriau parodos esmę suprasti tiek dideliems, tiek mažiesiems lankytojams. Taip pat vaikų parodoje laukia istorinių tapetų spalvinimo lapai. Ekspozicijoje galima naudotis kuratorių parengtu žodynėliu, paaiškinančiu įvairius, šiandien retai sutinkamus terminus, balsuoti už labiausiai patinkantį parodoje atkurtą interjerą, bei vilnietiška senovinė vonia, kurią galima pasimatuoti.
Parodą lydės kuratorių paskaitos bei ekskursijos po Vilnių, taip pat – Mariaus Daraškevičiaus paskaita apie patogumus bei grožį XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dvaruose.
Paroda „Apie patogumą ir grožį: pokyčiai vilniečių namuose 1870–1918 metais“ Vilniaus muziejuje veiks nuo liepos 22 d. iki gruodžio 31 dienos.
Paroda yra integrali mokslinio projekto, „Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940 metais“ (Nr. P-MOD-21-3), vykdomo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, dalis. Projektas parengtas pagal Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos remiamą veiklos kryptį „Modernybė Lietuvoje“. Vilniaus muziejus yra šio projekto partneris.