Šių metų balandį–birželį Vilniaus muziejus kviečia visus kartu tyrinėti margą miesto, maisto ir istorijos audinį – nuo žydų mėsininkų senajame Vilniuje ar kitų žemynų skerdyklose dirbančių migrantų iš Lietuvos, iki miesto gyvenimo per mikroistorijos prizmę.
Pirmoji paskaita – apie Vilniaus mėsininkus judėjus
Balandžio 28 dieną, 19 valandą pirmojoje paskaitoje gastronomijos istorikas, lektorius Antanas Astrauskas papasakos apie judėjus mėsininkus Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo.
Paskaitos klausytojai galės susipažinti su judėjų kašruto (košerinės mitybos) ir šchitos (ritualinio gyvulių skerdimo) taisyklėmis, sužinoti, kaip buvo organizuoti skerdimo ir prekybos mėsa verslai Vilniaus magdeburgijoje XVI-XVIII amžiais ir apie du šimtmečius trukusius žydų skerdėjų nesutarimus su krikščionių mėsininkų bei odininkų cechais.
Taip pat – apie žydų verslininkų valdytas Lukiškių skerdyklas cariniame Vilniuje, žydų skerdėjų cechą tarpukaryje bei Lenkijos vyriausybės mėginimus uždrausti šchitą.
Antanas Astrauskas maisto istorijos gurmanams žinomas kaip monografijos „Per barzdą varvėjo: svaigiųjų gėrimų istorija Lietuvoje“ ir kitų pažintinių gastronomijos istorijos knygų bendraautorius.
Vilniaus muziejaus renginiai vyks virtualiai, juos gyvai stebėti galėsite muziejaus feisbuko paskyroje.
„Laukiame, kada galėsime lankytojus gyvai pasikviesti į parodas papildančius renginius muziejuje, o kol kas – kviečiame virtualiai“, – sako muziejaus komunikacijos koordinatorė Rūta Miškinytė.
Paroda, pasakojanti vieno namo istoriją
Šiuo metu Vilniaus muziejuje vyksta paroda, pasakojanti apie namą, kuriame įsikūrė muziejus. Parodos kuratoriai teigia net neįsivaizdavę, kokią spalvingą istoriją slėpė šis pastatas. Net kelis šimtus metų šiame pastate veikė Vilniaus skerdėjų-mėsininkų krikščionių cecho būstinė.
Čia taip pat veikė mėsinės, įvairios krautuvėlės, o laisvos patalpos buvo nuomojamos. Tarpukariu pastatas ir toliau buvo svarbus Vilniaus amatininkams, o jo ryšiai su sostinės cechais galutinai nutrūko tik 1940 metais. Po Antrojo pasaulinio karo čia apsigyveno nauji gyventojai. 1990-aisiais pirmasis aukštas vėl tapo komercinės veiklos vieta – čia atsidarė ir kurį laiką veikė legendinė parduotuvė „LondVil“ , savo veiklą pradėjo vienas didžiausių prekybos centrų IKI. Patalpos ne sykį keitė savo išvaizdą ir paskirtį, kol galiausiai čia įsikūrė Vilniaus muziejus.
Parodos lankytojų laukia pasakojimai apie skerdėjų-mėsininkų cecho – viduramžiais susikūrusios „profesinės sąjungos“ – kasdienybę, miesto ir mėsos „santykius“, tai, kaip keitėsi šis namas ir jame gyvenę bei dirbę žmonės ir apie paties Vilniaus muziejaus istoriją.
Nors paroda jau atidaryta, įvairios šio pastato istorijos vis pasiveja Vilniaus muziejaus komandą.
„Neseniai į muziejų netyčia, nieko apie mus nežinodamas užsuko prieš septyniasdešimt metų šiose patalpose su tėvais gyvenęs vyriškis ir papasakojo apie savo vaikystę pokario Vilniaus senamiestyje“, – pasakoja Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.
Paroda „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ Vilniaus muziejuje veiks iki birželio 27 dienos.