„Viena svarbiausių užduočių, kurią išsikėlė LNDM Vilniaus paveikslų galerijos komanda, yra priartinti senąją dailę prie šiuolaikinio žmogaus, parodyti, kad skirtis tarp anuomet dailininkus jaudinusių temų ir šių dienų aktualijų nėra jau tokia didelė, o neretai ir apskritai neegzistuoja. Tad vis garsiau kalbant apie psichinę sveikatą, emocijų „legalizavimą“ ir „funkcijas“, regis, iš paskutiniųjų į racionalumo rėmus įsikibusioje kasdienybėje atsigręžiame į senąsias drobes, iš kurių mums šypsosi įkaušęs italas, slapta bučiuojasi mylimieji ar rauda iš nevilties rankas grąžanti mergina. Ne tik tema pati savaime, bet ir autoriaus gebėjimas įtikinamai perteikti veikėjų jauseną, užfiksuoti vos akimirką trunkančią išraišką, atodūsį, yra tai, kas priverčia einantįjį pro šalį sustoti. Sukurti šį taip trokštamą efektą tikrai nebuvo lengva, tad parodoje lankytojai ras ne tik „emocingų“ drobių, bet ir pasakojimų apie priemones, kurių jas kurdami ėmėsi dailininkai. Galų gale, kūrėjai išduos ir visų mūsų nujaučiamą „paslaptį“ – žmogus nėra ir niekada nebuvo tokia racionali būtybė, kokia dedasi“, – sako LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorė dr. Aistė Bimbirytė.
Sudėtingas uždavinys dailininkams
Pasak parodos „Juslės ir jausmai“ kuratorių Gabijos Kasparavičiutės-Kaminskienės ir Joanos Vitkutės, žmogaus emocijos ir jas sustiprinantys penki pojūčiai – rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas – nuo seno traukė mąstytojų bei atidžiai pasaulį stebėjusių kūrėjų dėmesį. Vis dėlto pavaizduoti turtingą, sudėtingą ir painią žmogiškųjų jausmų paletę nebuvo lengva.
„Pasitelkus perspektyvos, šešėlių ir spalvos valdymo įgūdžius, pavykdavo sukurti įtaigius daiktiškus pavidalus, tačiau norint atskleisti veikėjų jausenas, psichologinį būvį, reikėjo gerokai daugiau pastangų ir jautrumo. Padėtį apsunkindavo ir tai, kad ilgą laiką laisva jausmų raiška meno kūriniuose nebuvo pageidaujama. Štai didelį pelną dailininkams nešdavusiuose reprezentaciniuose kilmingųjų portretuose emocingos išraiškos laikytos nederančiomis, žeidžiančiomis orumą ir trikdančiomis atvaizdo paminkliškumą. Kita vertus, jausmai galėjo nevaržomai lietis mitologinėse, religinėse scenose ar nusistovėjusių moralinių bei visuomenės normų mažiau paisiusių žemesniųjų sluoksnių atstovų portretuose. Ilgainiui, modernėjant gyvenimo būdui, labiau domintis žmogaus psichologija, vystantis psichoanalizės mokslui, atvirų emocijų dailininkų darbuose daugėjo, o kūrėjai imti liaupsinti už gebėjimą įtikinamai perteikti nuotaiką“, – pasakoja parodos kuratorės.
Aristotelio įtaka
Parodos organizatorės pastebi, kad šiuolaikiniai sensoriką tiriantys mokslininkai jau suskaičiuoja kur kas daugiau pojūčių rūšių – nuo 22 iki 33, tačiau apie 350 m. pr. Kr. senovės graikų filosofo Aristotelio traktate „Apie sielą“ (gr. Περὶ Ψυχῆς, lot. De Anima) aprašyti penki pojūčiai – rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas – iki šiol išlieka esminiais aplinkos pažinimo būdais, stipriai įsitvirtinusiais mūsų savimonėje, ir šimtmečiams tapusiais įkvėpimo šaltiniu įvairių sričių menininkams.
„Pirmieji penkis pojūčius vaizduojančių kūrinių fragmentai pasirodė dar ankstyvaisiais viduramžiais. Juose juslės dažniausiai sietos su žmogiškosiomis nuodėmėmis. XVI a. pojūčių įvaizdinimas tapo nepriklausoma tema – kurtos alegorinių figūrų kompozicijos su atitinkamais atributais ir simboliais. Labai dažnai tai būdavo grafikos ciklai. Nuo XVII a. jusles ir jų simbolines prasmes vis dažniau imta „slėpti“ ne tik po alegorijos šydu, bet ir visiškai kasdieniškomis, realistiškomis, humoro nestokojančiomis žmonių gyvenimo scenomis, žiūrovą nukeliančiomis į ūžiančias smukles, gatves, kvapų kupiną turgų ir prabangius rūmus. Penkių pojūčių tematika populiari išliko ir XVIII–XIX a.“, – teigia parodos kuratorė Joana Vitkutė.
Parodos kuratorės, atskleisdamos emocijų raiškos dailėje raidą, atkreipia dėmesį ir į šių dienų kontekstą: remdamosi psichologų įžvalgomis, akcentuoja svarbą priimti visus savo jausmus, o prireikus nedvejojant kreiptis pagalbos ir nuolatos rūpintis savo emocine sveikata. Atpažinti savo jausmus, sielos poreikius dabarties pasaulio padiktuotoje kasdienėje skuboje gali padėti ir menas. LNDM ir „Mindletic“ vykdytas tyrimas atskleidė, kad lankymasis muziejuose gerina žmonių emocinę savijautą, įkvepia ir skatina kūrybiškumą.
Parodą lydės viešosios paskaitos, koncertai, parodos kuratorių ir galerijos gidų ekskursijos bei edukacinių užsiėmimų programa.
Parodą organizuoja LNDM Vilniaus paveikslų galerija
Kuratorės: Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė, Joana Vitkutė
Architektė Sigita Simona Paplauskaitė
Dizainerė Julija Lečaitė
Vertėja dr. Raminta Bumbulytė
Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kauno miesto muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Estijos dailės muziejus, Hercogo Antono Ulricho muziejus, Kretingos muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Tartu universiteto biblioteka, Lenkijos menų ir mokslų akademijos biblioteka Krokuvoje, dr. Jaunius Gumbis, dr. Kristina Sabaliauskaitė, Rūta ir Rimvydas Baranauskai, Jonas Žilinskas.
