Susitikimas su parodos kuratoriais – 16 val.. Dalyvaus dr. Aušra Vasiliauskienė, Osvaldas Daugelis, Rita Kišonienė, Vaiva Mikelionytė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje Oginskių vardą primena įvairūs architektūros ir meno paminklai, susiję su giminės meniniais užmojais bei įvairiapuse veikla. Oginskiai gausiai rėmė katalikų bažnyčių, stačiatikių cerkvių statybas, renovacijas, tarp ryškiausių pavyzdžių neabejotinai yra Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Dievo Kūno koplyčia.

Oginskiai taip pat garsėjo kaip muzikos, dailės mylėtojai ir kolekcininkai. Žinoma, kad garsus meninio gyvenimo Lietuvoje veikėjas, literatas, muzikos teatro kūrėjas, Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis (1728–1800) vertino prancūzų meną, o Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) pirmenybę teikė italų dailei.

XIX a. giminė iškilo kaip lituanistinio sąjūdžio rėmėja, itin plačią ir įvairią lituanistinę veiklą vystė Mykolas Mikalojus Oginskis (1849–1902), kuris daug dėmesio skyrė ir vietinei Lietuvos dailei. Būtent M. M. Oginskio pastangomis į Plungės dvarą buvo surinkti meno kūriniai ir iš kitų Oginskių dvarų – Rietavo, Zalesės. Simboliška, kad Plungės meno kolekcija pateko būtent į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų – būsimą didį Lietuvos menininką M. M. Oginskis globojo nuo 14 metų, rėmė jo mokslus Varšuvoje ir Leipcige.

Nemaža dalis Plungės dvaro turtų buvo prarasta per Pirmąjį pasaulinį karą. Nepaisant to, Lietuvos valstybė paveldėjo daug užsienio ir Lietuvos dailės vertybių, šiandien kolekcijoje yra per tris šimtus darbų.

Parodoje atskleidžiamos Oginskių giminės asmenybės, rodomi vertingi kolekcijos eksponatai, atspindintys Oginskių meninį skonį ir kultūrinius interesus. Mecenatystės aspektas išryškinamas pasiremiant Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomais darbais.

Parodoje eksponuojama daugiau kaip šimtas giminės sukauptų tapybos, skulptūros, grafikos ir taikomosios dailės kūrinių. Didžiąją tapybos rinkinio dalį sudaro Oginskių giminės portretai. Iki šiol populiariausi yra prancūzų tapytojo F. X. Fabre’o Florencijoje sukurti Amelijos Oginskytės ir Irenėjaus Kleopo Oginskio portretai.

Kolekciją taip pat praturtina M. Bacciarellio, A. van Dycko rato, J. M. Grassio, T. Lawrence’o, J. D. Courto, K. Mordasiewicziaus ir kitų dailininkų paveikslai. Itin gausus grafikos rinkinys, kuriame figūruoja tokie garsūs Vakarų Europos raižytojų vardai, kaip G. Audranas, G. Edelinckas, A. Cardonas, G. F. Schmidtas, F. X. Fabre’as. Tarp Lietuvos menininkų matome J. Damelio, A. Šemešio, J. Ozemblovskio, J. K. Vilčinskio pavardes.

Skulptūros rinkinyje ryškūs marmuriniai, italų skulptorių sukurti kunigaikštienių Oginskienių biustai. Taikomosios dailės eksponatų kontekste vyrauja Italijos meistrų darbai, porceliano rinkinį praturtina Neapolio ir Meiseno manufaktūrų dirbiniai, o Boulle’io stiliaus baldai traukia žvilgsnį technikos sudėtingumu.

Paroda veiks iki 2020 m. gegužės 10 d.

Parodos organizatoriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)