Ukrainos ir Lietuvos muziejiniai senosios dailės rinkiniai turi daug bendro. Daugelis jų yra iš asmeninių kolekcijų, pažymėtų Potockių, Sapiegų, Tiškevičių, Branickių, Pšezdeckių, Višnioveckių ir kitų abiejų šalių istorijoje svarbių šeimų vardais. Paveldėjimo būdu, mezgant draugystes ar dėl kraujo ryšio, bendrų interesų ar, kaip ir dabar, užklupus negandoms, šie rinkiniai keliaudavo iš vienos giminės rezidencijos į kitą, dažnai šimtus kilometrų, kad džiugintų naująjį šeimininką ar tiesiog išliktų.

Maršrutas Ukraina–Lietuva nepamirštas ir vėliau, kai XX a. pradžioje kilmingų kolekcininkų gretas papildė pasiturintys verslininkai, visuomenės veikėjai, dėl privačių iniciatyvų viena po kitos ėmė kurtis pirmosios viešos galerijos ir muziejai. Jų steigėjai, to meto meno ir istorijos entuziastai, nepaisant geografinio atstumo, pažinojo ir palaikė vieni kitus asmeniniais laiškais, vizitais, viešais tekstais ir dovanojimais.

Draugiškas palaikymas ypač svarbus šiandien. LNDM aktyviai bendradarbiauja su Ukrainos kolegomis, siekdamas atkreipti dėmesį į turtingas kolekcijas, kurioms vykstant karui reikia ypatingos apsaugos. Taigi iš anksto neplanuotų, bet ne mažiau prasmingų LNDM parodų seriją papildo „Senieji meistrai iš Ukrainos muziejų“ Vilniaus paveikslų galerijoje.

Pirmąją parodos dalį sudaro Vakarų ir Vidurio Europos senųjų meistrų dirbtuvėse sukurti darbai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejaus Kyjive. XX a. pr. daugiausia iš aistringų kolekcininkų ir filantropų Bohdano Chanenkos ir jo žmonos Varvaros Tereščenkos rinkinio įsteigtas muziejus yra viena svarbiausių senojo Europos ir Rytų meno saugyklų Ukrainoje. Vilniaus paveikslų galerijos lankytojai galės susipažinti su XVI a. siekiančiais religinės dailės pavyzdžiais, peizažais, portretais ir žanrinėmis scenomis. Tarp jų autorių – tokie visuotinai pripažinti meistrai kaip François Boucher (1703–1770) ir seras Joshua Reynoldsas (1723–1792).

Antroje parodos dalyje pristatomos vertybės iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos. Tai didžiausias Ukrainos meno muziejus, kuriame yra net 18 padalinių. Nedidelę šios institucijos vertybių dalį nuo kovo mėnesio lankytojai jau gali apžiūrėti naujajame Radvilų rūmų dailės muziejaus korpuse. O Vilniaus paveikslų galerijos Istorinę salę papuošiantys kūriniai yra vieno iš galerijos padalinių – Lozinskio rūmų – nuolatinės ekspozicijos dalis. Daugumos šių paveikslų autoriai, pavyzdžiui, Abiejų Tautų Respublikos valdovo dvare dirbę Jeanas-Pierreʼas Norblinas (1745–1830) ir Johannas Baptistas Lampi (1751–1830), Vilniaus meno mokyklos atstovai Jonas Rustemas (1762–1835) ir Juozapas Oleškevičius (1777–1830), taip pat lenkų dailės korifėjai Janas Matejko (1838–1893) ir Henrykas Siemiradzkis (1843–1902), yra puikiai žinomi Lietuvos ir Lenkijos dailės mylėtojams.

Šie iš pažiūros skirtingi parodos segmentai ne tik reprezentuoja įvairialypį dabartinės Ukrainos kultūros paveldą, turtingus muziejų fondus. Chodkevičių rūmus papuošę kūriniai kaip visuma iš esmės atitinka tipišką senųjų kolekcijų profilį, kuris anuomet ten ir čia mažai kuo skyrėsi. Tad Ukrainos muziejų kolekcijos leidžia atsigręžti atgal ir prisiminti tuos rinkinius, kurių amžiams bėgant dėl lygiai tokių pat aplinkybių esame netekę ir mes patys.

Istorinės ir meninės Ukrainos muziejų vertybės Lietuvos auditorijai pristatomos ne tik jau veikiančioje Radvilų rūmų dailės muziejaus ar netrukus atidaromoje Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijose. Gegužę LNDM lankytojams atvers net dvi naujas miniatiūrų ir grafikos iš Ukrainos rinkinių parodas, o iki gegužės 11 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vis dar galima apžiūrėti parodą „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“. Ši iš anksto nenumatytų parodų serija, realizuota, deja, dabartinės karo būklės kontekste, yra svarbi tiek materialiai, tiek kultūriškai.

„Lietuvos ir Ukrainos muziejų bendradarbiavimas labai sėkmingai plėtojosi dar gerokai iki Rusijos agresijos pradžios, tačiau šiuo metu jis turi ypatingą, trejopą reikšmę. Pirmiausia, neretai tiesiog fiziškai išgelbstimi bombardavimų teritorijoje atsidūrę Ukrainos muziejų šedevrai. Taip pat, rengiant Ukrainos muziejuose saugomų meno ir kultūros vertybių parodas Lietuvoje, nuo karo pavargusiai visuomenei primenama paramos Ukrainai svarba, primenama ir tai, kad Ukrainos kultūra yra nedaloma Europos kultūros dalis. Trečia, Lietuvos meno mylėtojai gauna unikalią progą pamatyti pasaulinio lygio meno šedevrus, kurie taikos metu veikiausiai nebūtų tokiu mastu pasiekę mūsų parodų salių,“ – pasakoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Įvertindamas ne tik šias – kūrinių pergabenimo, saugojimo, eksponavimo, – bet ir kitas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus iniciatyvas solidarizuojantis su nuo karo kenčiančiais Ukrainos žmonėmis, parodos atidarymo vakarą Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos direktorius Tarasas Vozniakas įteiks Ukrainos asociacijos „Strana“ įsteigtus medalius „Už kilnų poelgį“ Lietuvos šaulių sąjungos Pelėdų būrio iniciatyvos „Stiprūs kartu“ nariams bei LNDM gen. direktoriui dr. Arūnui Gelūnui ir muziejaus vyr. parodų kuratoriui Skaisčiui Mikulioniui. Atidarymo renginyje Clause Debussy ir kitas muzikines kompozicijas atliks smuikininkė Jana Paščenko ir pianistė Tatjana Nemna iš Ukrainos.

Paroda „Senieji meistrai iš Ukrainos muziejų“ Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) atidaroma balandžio 18 d. 17 val.

Organizatoriai: LNDM Vilniaus paveikslų galerija, Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus, Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerijа

Projekto vadovai: Arūnas Gelūnas, Julija Vahanova, Taras Vozniak

Parodos kuratoriai: Aistė Bimbirytė, Anna Lehedza, Anastasia Matselo, Skaistis Mikulionis, Ramunė Savickaitė, Dalia Tarandaitė, Joana Vitkutė, Olena Zhivkova

Parodos architektas Jurgis Dagelis

Parodos dizainerė Lina Bastienė

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją