Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje Vilniaus performanso meno bienalės vadovė Diana Stomienė pažymėjo, kad didelį impulsą davė garsusis performansas „Saulė ir jūra“ – tarsi atrakino vartus Vilniui padovanoti naują renginį.
Menininkė Emilija Škarnulytė džiaugėsi galimybe rengti performansą LNOBT. „Reta galimybė, trys dalys, trys sluoksniai giliojo vandenyno, kiekvienas iš jų turi tam tikras charakteristikas, parametrus. Ateinant į pastatą panyrame į tam tikrą vandenyno gelmę, kiekvienas sluoksnis nupasakojo imersinį gilėjimą – tiek asmeninį, tiek fizinį. „Afotijos“ zonoje mažai deguonies, kaip hipoksijos elementas – ir žmogaus kūne. Šiuo metu tarsi sėdime po povandeniniu pasauliu“, – išplėstinėmis paties LNOBT erdvės galimybėmis pasidžiaugė E. Škarnulytė.
Diana Stomienė sugrįžo prie renginio priešistorės. Organizuojant tarptautinę šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius“ performanso žanras konkursinėje programoje pristatomas jau dešimtmetį. Pernai dvidešimties metų veiklos sukaktį atšventusios Vilniaus miesto galerijos „Meno niša“ komanda pasinaudojo unikalia galimybe ir pateikė bienalės projekto paraišką Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotam ir „Go Vilnius“ surengtam idėjų Vilniaus 700-ajam jubiliejui paminėti konkursui. Vilniaus performanso meno bienalė buvo atrinkta kartu su kitais šešiais miesto vardą garsinsiančiais projektais.
„Didelį impulsą davė performansas „Saulė ir jūra“, tarsi atrakino mums vartus Vilniui padovanoti naują renginį. Šiandien pirmasis įžanginis bienalės renginys, mūsų bienalė sudaryta iš dviejų dalių liepos 23 – rugpjūčio 6 d. bus parodyta keturiasdešimt parodymų“, – su bienalės renginiais pažindino D. Stomienė.
Bienalės meno vadovė Neringa Bumblienė pasakojo, kad kitą renginių dalį sudarys konkursinė programa.
„Gavome beveik 400 paraiškų, tarptautinė žiuri atrinko dešimt autorių. Miestas – kaip dirbtinė žmogaus dominuojama aplinka, kurioje įvyksta interesų konfliktai, klesti arba nyksta, tai vyksta arti mūsų – pakvietėme pagalvoti apie miestą plačiąja prasme. E. Škarnulytė aktyviai domisi ekologijos temomis, tad į miestus galima žvelgti iš spekuliatyvios perspektyvos – daugelis jų galbūt ateityje bus po vandeniu?“, – retorinį klausimą kėlė N. Bumblienė.