Vilniaus senamiestyje rastas monetų lobis ir paauksuotos plombos

Vasarą vykdant archeologinius tyrimus, sostinės Senamiestyje, K. Vanagėlio gatvėje, rasta apie 500 vnt. XV-XX a. nukaldintų monetų, taip pat Žygimanto Augusto monetų lobis, retos keturių grašių ir obolų monetos. Atrastos ir trys paauksuotos audinių plombos su Anglijos valdovų Tiudorų dinastijos herbu. Visi šie radiniai bus perduoti saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Sklypuose K. Vanagėlio gatvėje planuojant daugiabučių komplekso „Vilniaus Džiazas“ statybas ir administracinio pastato atnaujinimą, UAB „Kultūros vertybių paieška“ birželį pradėjo teritorijos archeologinius tyrimus. Jų metu tirtas Vilniaus senamiesčio pakraščiams nebūdingas itin storas, iki 5,5 m gylio kultūrinis sluoksnis, kurį daugiausia nulėmė natūrali griova tarp aukštų šlaitų.

Pasak „Kultūros vertybių paieškos“ direktoriaus pavaduotojos, archeologės Justinos Dobeikienės, dėl tokio reljefo minėtoje teritorijoje žmonėms nebuvo patogu gyventi, todėl XVI a. ją buvo pradėta tvarkyti. Čia iš miesto buvo vežamas gruntas, kuriuo buvo užpilta griova. Būtent 3 m. storio grunto sluoksnyje šią vasarą atrastas didelis kiekis įvairiausių radinių – daugiausia molinių indų ir šildymo krosnių koklių fragmentų bei molinių pypkių.

„Tačiau aptiktas ir neįprastai didelis kiekis monetų. Ankstyviausios jų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio denarai, nukaldinti 1440-1492 m., taip pat Lenkijos karaliaus Jono Albrechto pusgrašiai ir grašiai, nukaldinti 1492-1501 m. Tyrimų metu surinktas didelis kiekis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto monetų, kurių nominalai labai įvairūs: denarai, dvidenariai, pusgrašiai, grašiai ir kt.

Atskiro paminėjimo vertos retos Žygimanto Augusto keturių grašių monetos su Vyčiu, Gediminaičių stulpais ir valdovo profiliu bei obolų monetos. Be to, aptiktas ir Žygimanto Augusto pusgrašių lobis – vienoje vietoje rasta net 10 monetų“, – pasakoja J. Dobeikienė.

Tyrimų metu taip pat rasta apie 100 vnt. XVI-XVII a. datuojamų švininių audinių plombų, kurios viduramžiais Europoje buvo naudojamos tekstilės gaminiams žymėti. Tai būdavo tarsi firmos ženklas, garantuojantis audeklo kokybę. Tarp radinių išsiskiria trys paauksuotos plombos su Anglijos valdovų Tiudorų dinastijos herbu. Tikėtina, kad į Vilnių atgabenti audiniai buvo pagaminti šiai giminei priklausančiose dirbtuvėse Vakarų Europoje.

„Supylus gruntą šioje vietoje buvo įsteigti sodai. Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad XVIII a. pab. ši teritorija priklausė bajorui, Trakų žemių teisėjui, tijūnui Juozapui Aleksiejui Jelenskiui. XIX a. pradžioje šias valdas perėmė dvarininkai Gorskiai. O Vilniaus miesto XIX a. planuose šioje vietoje jau vaizduojamas barono Renne sodas. Vietos paskirtis iš esmės pasikeitė tik tarpukariu, kuomet 1936 m. pastatytas prabangus administracinės paskirties pastatas, išlikęs iki šių dienų, bei sandėliavimo paskirties pastatai“, – sako archeologė.

Pasak jos, visi radiniai bus perduoti saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuris ir spręs dėl jų patekimo į ekspozicijas ar saugojimo fondus.