Vilniaus teatre „Lėlė“ – unikalus spektaklis vienam žiūrovui

Kovo 17-18 dienomis į Vilnių atvykstanti menininkų iš Klaipėdos „trupė 459“ kviečia patirti tai, ko gyvenime turbūt dar nesate patyrę. Naujoje kūrybos erdvėje – Vilniaus teatro „Lėlė“ Palėpės salėje – bus parodytas unikalus spektaklis-instaliacija „Meile, don‘t stop“, ne sykį pristatyta scenos meno festivaliuose užsienyje ir apdovanota garbingiausiu šalies teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi.

Kur slypi šio spektaklio unikalumas? „Meile, don‘t stop“ – tai spektaklis, kūrybiškai apverčiantis įprastas teatrines patirtis: jei tradiciškai minia žiūrovų stebi kelis atlikėjus ar vieną scenoje vaidinantį aktorių, tai šioje teatrinėje instaliacijoje vieninteliam žiūrovui istorijas apie meilę interpretuos net šešiolika lėlininkų.

„Šis spektaklis – lyg meilės patyrimas, toks pat neapčiuopiamas, sunkiai įspraudžiamas į žodžius kaip ir meilės galios slėpinys. Meilė ir skirtingos jos formos čia susijungia į vientisą jausmą, patirtį, kuri kiekvienam žiūrovui atsiskleidžia ir yra išgyvenama asmeniškai, savaip, nepakartojamai. Emocinis spektaklio turinys nulėmė jo formą – jis skirtas vienam žiūrovui, kurį meilės labirintuose lydi 16 aktorių. 40 minučių trunkantį spektaklį žiūrovas patiria asmeniškai – stebėdamas, liesdamas, pro plyšelį žvelgdamas į savo paties vidinį pasaulį“, – sako spektaklio meno vadovė ir režisierė Karolina Jurkštaitė.

Jei meilę apgyvendintume dėžutėje? Kokia ji būtų? Ką ji mums papasakotų? O jeigu galėtume pažvelgti į ją pro mažytį plyšelį – ką norėtume pamatyti, išgirsti, pajausti? Šie klausimai ir įkvėpė teatrinės instaliacijos „Meile, don’t stop“ kūrėjus. Ją galima būtų pavadinti menine kontempliacija meilės tema. Čia skirtingi meilės pavidalai ir formos atsiskleidžiantys akimirkai, lyg trumpas švytėjimas, virsta viena, besąlygine, visa aprėpiančia meile.

„Baltų linijų pynėje ir raizgynėje pasirodo mažutės baltos žmogiukų figūrėlės. Jos sukasi, sklendžia ir nardo nulinės gravitacijos erdvėje, kol atranda viena kitą: pamato, supranta, apkabina ir skrieja jau drauge. Kitoje dėžėje įsikūrusi visai kitokia pora. Jų pasaulis – siurrealistinė kreivų veidrodžių karalystė. Neapsieinama ir be cukrinės meilės – glazūruotame vestuviniame torte įsitaisiusios poros istorijos. Kaip šias istorijas interpretuoti, paliekama kiekvienam žiūrovui individualiai. Dėžutėse – bendrinių ženklų ir asmeniškų interpretacijų galimybės. Paprasta, asociatyvu, bet asmeniška, todėl labai paveiku ir tikslu“, – Lietuvos teatro biuletenyje rašo teatrologė Goda Dapšytė.