Vilniuje atidarius litvakų dailininko Rafaelio Chvoleso muziejų, jo sūnus neslėpė dviprasmiškų jausmų: tėvas čia neteko beveik visko

Duris lankytojams atvėrusiame Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje (LŽKTM) taip pat įsikūrė ir litvakų kilmės dailininko Rafaelio Chvoleso (1913–2002) muziejus. Jame bus eksponuojami dailininko darbai, susiję su Vilniumi, kuriuos miestui padovanojo Paryžiuje gyvenantys dailininko sūnūs – Milijus ir Alexandre`as Chwolesai. Matydamas didelę dalį savo tėvo darbų kolekcijos, iškabintą buvusiame žydų gimnazijos pastate, M. Chwolesas prisipažino jaučiantis džiaugsmą, kartu – ir išsilaisvinimą: „Kol nematai – netiki... Aišku, duotuoju momentu, tik teigiami jausmai, o vėliau jau detaliau visa tai peržvelgsiu.“

Sumišę jausmai

Dailininko sūnus, į pasakymą, kad R. Chvoleso darbai pagaliau sugrįžo namo, žvelgė nevienareikšmiškai. Juk užklupus karui – dailininkas čia neteko beveik visko...

„Tėtis nebesugrįžo į Vilnių nuo to momento, kai iš čia išvyko (1959-aisiais, – aut. past.), taip pat nesugrįžo į Lenkiją. Aišku, iš čia ne tik geri prisiminimai, tai liudija daugelis jo darbų... Manau, šia tema pas jį buvo sumišę jausmai, taip pat, kaip ir pas mane. Bet sunku surasti geresnę vietą tam, kad parodytum jo darbus“, – pridūrė jis.

Tačiau klausimas ne tame, ar R. Chvolesas mylėjo Vilnių, anot dailininko sūnaus, šičia jokių abejonių negali būti, jis žavėjosi Vilniumi, bet jam patiko savas Vilnius.

„Koks jis buvęs? Didžiąja dalimi, toks Vilnius, koks jau nebeegzistuoja, kurį jis užfiksavo savo darbuose. Tai tapo esmine priežastimi, kodėl jis nebesugrįžo, nes žinojo, kad savojo Vilniaus – nebesuras“, – sakė M. Chwolesas.