Šio pastato ir kino santykis užsimezgė dar 1963 m., kai jame atsidarė dviejų kino salių kino teatras „Planeta“. Atgimimo laikotarpiu sovietinis pavadinimas buvo pakeistas tautišku – taip 1997 m. „Planeta“ tapo „Skalvijos“ kino centru. Prasidėjus sunkmečiui, maždaug apie 2000 m., kino centras nebeteko antrosios salės. Ji buvo nuomojama. Ten veikė kompiuterinių žaidimų salonas, o vėliau kino kūrėjo Šarūno Barto studija.
Po ilgos pertraukos Vilniaus miesto tarybos sprendimu salė sugrįžo į „Skalvijos“ rankas.
Daugiafunkcinė dviejų aukštų kino ir medijų erdvė šiuo metu vienija tris organizacijas – kino centrą „Skalvija“, medijų edukacijos, gamybos ir tyrimų centrą „Meno avilys“ bei neformalaus ugdymo erdvę „Vaikų žemė“.
„Skalvijos“ direktorė Vilma Levickaitė sako, kad šių trijų organizacijų įsikūrimas „Planetoje“ susiklostė labai natūraliai.
„Jau daug metų esame susijusios organizacijos, veikiame, galima sakyti, toje pačioje srityje. Mus vienija edukacija, jaunimas, vaikai, kinas, medijos ir literatūra. Giminingų organizacijų yra ir daugiau, tačiau mes bendradarbiaujame jau daug metų. Tad sugalvojome, kad būtų gerai apsigyventi po vienu stogu, o erdvę pritaikyti mūsų poreikiams, kurie yra panašūs“, – paaiškino kino centro direktorė.
„Skalvija“ čia tęs savo edukacinius projektus – vyresniųjų klasių moksleiviams skirtą „Skalvijos kino akademiją“, šeimų su mažamečiais pamėgtą „Karlsono kiną“ bei kino filmų ir dirbtuvių programą bendrojo lavinimo mokykloms „Mokausi iš kino“. Trečiasis gyventojas – nuo 2015 m. veiklą vykdanti neformalaus ugdymo organizacija „Vaikų žemė“, kaip sufleruoja pavadinimas, nusitaikiusi į moksleivių, jų tėvų ir mokytojų edukaciją. „Vaikų žemė“ ypatingą dėmesį skiria literatūros pažinimui.
Orientuosis į įvairias kino raiškas
Paklausta apie naujų erdvių įtaką organizacijų veikloms, V. Levickaitė paaiškino, kad atsiradusios erdvės smarkiai pagerino vykdomų veiklų sąlygas, jų dėka plėsis veiklų apimtys.
„Erdvės labai reikėjo. Turinio prasme tiek „Skalviją“, tiek „Meno avilį“, tiek „Vaikų žemę“ stabdė infrastruktūros nebuvimas, t.y. erdvių užsiėmimams nebuvimas. „Skalvijos kino akademija“ glaudėsi po visą miestą išbarstytose patalpose, kurios buvo nejaukios ir tikrai neįkvepiančios. Nors kita mūsų vykdoma veikla „Mokausi iš kino“ galėjo plėstis ir siūlyti gausesnę bei įvairesnę kino dirbtuvių programą, bet jos taip pat nebuvo, kur vykdyti. Dėl klasių dydžio „Skalvijos“ kino salė tam nebuvo tinkama.“
„Planetos“ erdvės atviros ir kitų, ne tik minėtų organizacijų rengiamoms veikloms ir idėjoms.
„Esame nusiteikę būti atviri. Reikia pasižiūrėti, kaip atrodys buitis, kaip mes su ja susitvarkysime, nes bendradarbystės modelis gana naujas. O juk mums reikės dalytis ne tik darbo erdve, tad reikės pasižiūrėti, kaip tai atrodo techniškai. Jeigu matysime, kad pilnai neužpildome erdvių, tuomet kviesime kitas organizacijas, kurios turės atliepti mūsų konceptą – medijos, kinas, edukacija“, – teigė „Skalvijos“ vadovė.
Ši erdvė taps viena iš nedaugelio vietų Vilniuje, kur galima susipažinti su alternatyviu kinu. „Planetoje“ bus orientuojamasi į įvairias kino raiškas. Nors operatorinės kino salėje nėra, tačiau galbūt ateityje atsiras techninės galimybės rodyti filmus iš kino juostos ir žiūrovai galės patirti analoginio kino žiūrėjimo malonumą.
Atnaujinta kino erdvė, kurioje gali tilpti apie 100 žmonių, dydžiu identiška „Skalvijos“ kino salei.
„Nemanome, kad reikia didesnės salės – tarptautinės praktikos rodo, kad dažniausiai alternatyviam kinui reikia mažesnių patalpų. Tam puikiai tarnauja multifunkcinės erdvės su apgalvota struktūra“, – DELFI sakė kino ir medijų istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė.
„Meno avilio“ vadovas Žygimantas Jančoras pabrėžė, kad „Planetos“ nereikėtų painioti su kino teatru. Jo teigimu, edukacinės veiklos ir kino teatras toje pačioje erdvėje nesutilptų. Jis pats turimą kino salę vadina „kino žiūrėjimo erdve“.
Patalpą pusiau dalija stumdoma siena, todėl ji gali virsti dviem mažesnėmis erdvėmis, kuriose vienu metu gali vykti skirtingos veiklos.
Leidinių ir filmų – į mediateką
Viena iš trijų čia veikiančių organizacijų – penkiolika metų gyvuojantis „Meno avilys“. Į pirmąjį „Planetos“ aukštą persikėlė organizacijos įsteigta mediateka, t.y. ilgą laiką kaupta literatūros, periodikos ir filmų kolekcija, o į antrąjį – biuras.
Mediatekos kolekcija prasidėjo nuo Jono Meko 2007 m. padovanotų leidinių ir knygų. Jo kolekcija sieninėje knygų lentynoje matoma tik įėjus. Kiek toliau išdėliota „Meno avilio“ kolekcija, kurią sudaro pačios organizacijos įsigyti arba kitų (kino kritikų, festivalių ir pan.) dovanoti leidiniai ir filmai. Tai –vienintelė atsinaujinanti kolekcija iš visų.
Taip pat čia galima susipažinti su režisierių Henriko Šablevičiaus bei Almanto Grikevičiaus bei kino tyrinėtojo ir kino kritiko Sauliaus Macaičio kolekcijomis. Pastarojoje – įvairių režisierių ir aktorių biografijos, 3,5 tūkst. vaizdajuosčių (VHS), periodiniai leidiniai ir iškarpų katalogai.
„Sauliaus periodikos kolekcija labai unikali. Jis buvo sinefilas, skaitęs čekų ir lenkų kalbomis. Sovietmečiu šių šalių leidiniai buvo pagrindiniai kino kultūros sklaidos šaltiniai. S. Macaitis rinko filmų iškarpas iš periodikos – atskiriems filmams paruošti didžiuliai katalogai. Taip pat unikali jo vaizdo kasečių kolekcija, bylojanti žiūrėjimo ir piratavimo patirtį, kaip žmonės dalijosi vaizdais bei filmais, kai jie buvo rodomi tik per televiziją. Saulius buvo pagrindinis Vilniaus miesto sinefilas – apie jo vieno kambario butuką Žirmūnuose, prikimštą VHS kasečių, žinojo visi“, – pasakojo L. Kaminskaitė-Jančorienė.
VHS kasečių čia yra ir daugiau – dalis atkeliavo iš Goethe´s instituto, videonuomos punkto „Eliksyras“ ir kitur.
Mediatekos kuratorė Ugnė Jonaitytė patikino, kad kino mėgėjai gali būti tikri, kad čia galės rasti įvairių periodų kino filmus iš viso pasaulio, klasikinius ir naujausius lietuvių kino kūrėjų darbus, taip pat naujausią Britų kino instituto leidžiamo žurnalo „Sight and Sound“ numerį arba lietuviškąjį „Kinas“.
Nuo antradienio iki šeštadienio leidinius ir knygas galima skolintis į namus, o DVD formato filmus galima žiūrėti tik vietoje. Mediateka nedirbs pirmadieniais ir sekmadieniais.
Artimiausi renginiai
Iki atidarymo popietėmis į „Planetą“ užsukti kviečia šiauliečio videomeninko Tomo Andrijausko ankstyvosios kūrybos instaliacija „Suraižyti paveiksliukai“. Ji čia veiks iki sausio pabaigos.
Su Gerdos Paliušytės kuruota instaliacija jau susipažino jaunesnioji auditorija.
„Tai galimybė vaikams ir suaugusiems susipažinti su neįprastomis vizualumo formomis, kurios kasdienybėje nefigūruoja. Čia jau vyksta „Skalvijos kino akademijos“ bei „Meno avilio“ užsiėmimai, greitu metu prasidės „Vaikų žemės“ veiklos. Vaikai jau prasilenkė su instaliacija. Girdėjome, kad žiūri ir domisi“, – pasidalijo kino ir medijų istorikė.
Nuo ketvirtadienio, kai visą dieną atidarymo proga vyks gausi renginių programa, prasidės „Meno avilio“ tęstinis projektas „Lėtosios peržiūros“. Šešiuose seansuose bus pristatomi skirtinguose pasaulio kampeliuose 1960–1990 m. kūrusių moterų režisierių darbai. Socialinei lyčiai ir praplėsto kino sampratai „Meno avilys“ savo veiklose šiemet skyrė daug dėmesio, šie dalykai atsispindi ir šiuose kino seansuose.
„Lėtosios peržiūros“ bus lydimos specialistų iš Lietuvos ir užsienio pristatymų, ir vyks kartą per savaitę, išskyrus šventinį laikotarpį.
„Planetos“ atidarymas vyks gruodžio 12 d. nuo 9 val. iki vėlyvo vakaro.