Tai pirmoji Amsterdame gyvenančio ir kuriančio menininko asmeninė paroda Vilniuje. V. Kumža baigė fotografijos studijas Gerrito Rietveldo akademijoje, jo kūrybinės biografijos „krepšelyje“ yra nemažai svarbių tarptautinių įvertinimų – „Mondriaan Fonds“ jaunojo talento stipendija, „Sybren Hellinga Kunstprijs“ ir „Ron Mandos Photo Talent Award“ prizai, „HvA“ fotografijos rezidencijos apdovanojimas ir kt. 2016 m. jaunasis fotografas buvo nominuotas Europos fotografijos prizui. Tačiau kaip skelbiama pranešime spaudai, Vilniuje jo kūryba plačiau pristatyta nebuvo.
Pasak parodos kuratorės Ugnės Marijos Makauskaitės, naujausioje kūrinių serijoje V. Kumža provokuoja žiūrovą kurdamas fotografinius objektus bei skatindamas pastarųjų perfomatyvumą.
Pasitelkdamas iliuziją, kintantį mastelį bei spalvų inversijas, menininkas mėgina išardyti nusistovėjusią kasdienių objektų logiką tam, kad skulptūros ir fotografijos priemonėmis galėtų juos rekonstruoti. Tiek trimačiams ekspozicijos elementams metant šešėlį nuo fotografijų, tiek ir klaidinančioje pačio atvaizdo priekinio plano bei fono sąveikoje, instaliacija vilioja: „Pažvelk. Taip, pažiūrėk dar kartą, tik šįkart įdėmiau”. Tai, švelniai tariant, trikdo ir patį žiūrovą.
Esame susipažinę su vaizdų gavimo procesais, surasti bet kokį atvaizdą nebėra naujovė, o technologijos progresas didelio įspūdžio nebepalieka. Anot parodos autoriaus, „atskleisdamas užkulisius, rodau kūrybos proceso vystymą, kuris šiandien, mano nuomone, dažnai yra įdomesnis už rezultatą“.
Tokiu būdu menininkas žaidžia šiandieniniais vizualiniais kanonais-taisyklėmis ir, viena vertus, dalindamasis kūrybiniais užkulisiais, kita vertus, pristatydamas juos ekspozicinėje (vadinasi, fasadinėje) erdvėje manipuliuoja žiūrovu, visos parodos metu versdamas kiekvieną lankytoją išlikti budriu.
V. Kumžos siūloma fotografijos samprata išsiplečia į objektus, įspraustus į veidrodžio kampą miegamajame, sulankstytus piniginėje, lipnia juosta pritvirtintus spintelėje, sukištus į knygų vidų. Galbūt todėl menininko pasirinkti kasdieniai, paprasti objektai – kad įskaitytume kažką nepaprasto ten, kur viskas atrodo perdėm pažįstama.
Pristatydamas skirtingas fotografijos formas, V. Kumža kuria fotografinius rinkinius, svyruojančius tarp absurdo, (ne)funkcionalumo, ar atskleidžiant patį žanro banalumą. Būtent išversdamas fotografijos vidų, menininkas pasitelkia ir nūdienai gerai atpažįstamus simbolius, kreipiančius į įvairias temas: sociopolitinių veiksnių diktuojamą nesaugumo, akylumo būseną (išreikštą vaizdo manipuliacija); kūrybiškumo svarbą šiandieninių technologijų virsmui (nuoroda į menininko studiją); o gal patį būties absurdiškumą (nereikalingų objektų fiksavimą naudojant reklamos fotografijai būdingą estetiką).
Galima tik klausti, kaip visa tai turėtume vertinti? Kaip nurodo parodos pavadinimas – sprendimas atitenka mums patiems.
Parodos atidarymas: 2020.03.12, 19.00. Paroda veiks iki 2020.04.12, V 14.00–19.00, VI 14.00–19.00, VII 14.00–17.00.