Vilniuje baigėsi 14-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’23“: žiūrovai išsirinko geriausius

Sekmadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ baigėsi didžiausia Baltijos šalyse šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’23“. Keturioliktąjį kartą vyksiančioje mugėje dalyvavo daugiau nei 300 menininkų. Savo darbus jie įkurdino 70 meno galerijų ir institucijų. Visą savaitgalį į mugę plūstantys gerbėjai turėjo galimybę balsuoti už jiems labiausiai patikusią galeriją ir menininką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Visai prieš mugės pabaigą piniginėmis premijomis ir diplomais „ArtVilnius’23“ vakar apdovanoti žiūrovų išrinkti laureatai.

„ArtVilnius’23“ žiūrovų galerija“ pripažinta pirmą kartą mugėje dalyvavusi „TÜTAR gallery“ iš Talino, pristačiusi menininkės Katrin Piile kūrinius.

„Visas tris dienas mūsų stendas buvo superpopuliarus ir lankomas, mes tikrai to nesitikėjome. Į Vilnių atvežėme itin fotorealistinius Katrin kūrinius, daugelis lankytojų negalėjo patikėti, kad tai tapyba, jie norėjo juos paliesti, daug pasakojome apie juos, kalbėjomės su žmonėmis. Tai – itin vertingas dėmesys. Vilniaus mugėje jautėmės tikrai laukiami svečiai, ir lankytojai, ir komanda buvo itin draugiški. Manau, kad tokia patirtis pirmojoje mūsų tarptautinėje mugėje yra itin gera“, – atsiėmusi apdovanojimą kalbėjo viena iš „TÜTAR gallery“ įkūrėjų Mailis Timmi.

„ArtVilnius’23“ žiūrovų menininkės“ vardas mugėje atiteko išskirtinės vaizduotės tapytojai Evelinai Paukštytei. Jos darbus pristatė GODÒ galerija.

„Jei būčiau jaunesnė, gal kitaip vertinčiau šį apdovanojimą, bet dabar žinau, kad bet kuri sėkmė nutinka tik tada, kai „juodai“ dirbi. Tai ne per naktį, ne per vieną savaitę, ne po vienos parodos įvykęs staigus pokytis. Tikrai daug įdėjau jėgų, kad tai įvyktų. Būti apdovanotai – visada malonu. Ir nesvarbu, kas tave išrinktų – pripažinta komisija ar žiūrovai. Sulaukėme labai daug lankytojų ir malonių atsiliepimų, nustebino ir tai, kad lietuviai darosi gana atviri – vertina, reiškia emocijas“, – sakė geriausia „ArtVilnius’23“ žiūrovų menininkė“ E. Paukštytė.

Per tris dienas mugėje vyko daugiau nei septyniasdešimt renginių – pristatymų, diskusijų, performansų. Visuose juose atsispindėjo šių metų mugės tema – performatyvumas. Projektų zonoje ir tarptautinėje skulptūros, instaliacijos ir performanso parodoje „Takas“ buvo galima išvysti ir pripažintų menininkų, ir visai naujų, įdomių veidų.

Specialiai mugei kurtus projektus pristatė Jono Meko vizualiųjų menų ir Vilniaus šiuolaikinio meno centras, Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK, Panevėžio „Stasys Museum“.

„Visada pabrėžiame edukacinę, pažintinę meno mugės „ArtVilnius’23“ funkciją, tačiau tuo pat metu sakome, kad parduoti meno kūrinius taip pat yra menas, – baigiantis mugei kalbėjo jos organizatorė, „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė. Ji patikino, kad kol kas įvertinti kūrinių pardavimo apimtis mugėje yra labai sunku. Kai kurie kūriniai į pirkėjų namus išvyko tą pačią dieną, o kai kurie dar matuojami, pirkėjai svarsto, galvoja. Ji neabejoja, kad per keletą valandų apsispręsti, ar meno kūrinys tiks tam tikrai erdvei, nėra paprasta.

Vis dėlto sprendimas šiais metais į meno mugės programą sugrąžinti Jaunojo kolekcininko stendą pasiteisino. Stende eksponuoti nedidelio formato meno kūriniai, kurių kaina neviršijo 500 eurų. Jaunojo kolekcininko stende parduota daugiau nei dešimt kūrinių. Meno gerbėjai įsigijo ir tiesiai iš Jaunojo kolekcininko stendo išsinešė tapytojos Monikos Plentauskaitės, Vitos Opulskytės, Rūtos Matulevičiūtės darbus.

Šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius’23“ organizavo Lietuvos meno galerininkų asociacija. Mugės vadovė – Diana Stomienė, meno vadovė – Sonata Baliuckaitė. „ArtVilnius’23“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Globoja Vilniaus miesto savivaldybė. Mecenatas – advokatų kontora COBALT, pagrindinis partneris – Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.