Pirmojoje „Swallow“ parodoje „Palydos“ atspindimas santykis su miestu neįprastu pereinamuoju laikotarpiu, kai dėl besikeičiančio socialinio ir gamtinio klimato pasaulis tampa vis nestabilesnis ir sunkiau atpažįstamas, o šiandien taip pat yra krečiamas, regis, nenugalimo viruso plitimo. Norint suvokti šį santykį mums kaip niekad reikalingi nauji pasakojimai, leidžiantys šį pasaulį išvysti naujai. Tai byloja netylančios spėlionės apie tai, kaip atrodys mūsų ateitis, o pastarųjų įvairovę ir piešiamus scenarijus vienija tik bendras sutarimas, kad ji atrodys visai kitaip, nei iki šiol atrodė praeitis. Juk po to, kas įvyko, niekas negali likti, kaip buvę.

Naujosios parodų erdvės kuratoriai pakvietė intymų santykį su Vilniumi turinčius ir iš skirtingų meninių bei socialinių perspektyvų jį matančius menininkus sukurti naujų kūrinių šiam laikui, atsispiriant nuo Stanislavo Bohušo Seinstaševičiaus 1917 m. nutapyto paveikslo „Vilniaus vaikai (Badas Vilniuje)“. Parodoje bus eksponuojami nauji Gabrielės Adomaitytės, Viltės Bražiūnaitės ir Tomo Sinkevičiaus, Martino Ebnerio, Agnės Jokšės, Onos Juciūtės, Lauros Kaminskaitės bei Nicholo Matrangos darbai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Stanislavo Bohušo Seinstaševičiaus 1917 m. nutapytas paveikslas „Vilniaus vaikai (Badas Vilniuje)“

Nors paveikslas „Vilniaus vaikai“ kalba apie Vilnių Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, daugiau nei po šimto metų jame vaizduojamų personažų akyse galima įžvelgti mums pažįstamą nežinomybę bei nerimą dėl ateities. Panašiai kaip ir šiandien, tuo metu, kai paveikslas buvo tapomas, Vilniaus miestas ir jo visuomenė sparčiai keitėsi bei turėjo prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir taisyklių, o šiuos pokyčius nulėmė įvykiai, kurių niekas negalėjo nei numatyti, nei suvaldyti. Kaip tada, taip ir dabar meno kūriniai buvo ir tebėra reikalingi ne tik kaip laisvalaikio pramoga, tačiau ir kaip būdas suvokti bei atrasti savo vietą šiame nuolat kintančiame pasaulyje.

Tad „Palydos“, kaip ir kitos šioje erdvėje pristatysimos parodos, renginiai bei meno kūriniai, neišvengiamai taps komentarais apie tai, kas šiuolaikiniame mene yra „šiuolaikiško“, koks pasaulis yra „šiandien“, kaip jį suvokti ir kokį santykį su juo galime turėti.

Į tai nurodo ir naujosios meno erdvės pavadinimas „Swallow“. Tai – alegorija, kurios reikšmė kinta atsižvelgiant į kontekstą ir situaciją. Į lietuvių kalbą verstinas kaip „kregždė“ arba „ryti“, šis daugiaprasmis angliškas pavadinimas, viena vertus, nurodo į Lietuvoje gyvenantį, bet per metus pusę pasaulio apkeliauti spėjantį paukštį, o kita vertus – į rijimo, vartojimo veiksmą, kuriuo kuo toliau, tuo labiau grįstas mūsų pagrindinis egzistavimo pasaulyje būdas. Taip „Swallow“ apibūdina šiandien ore tvyrantį jausmą, kad begalinio greičio persmelktas pasaulis tapo ankštas net ir žmonėms, kurie jame gyvena, o vis didėjanti vartojimo kultūra klimato kaitos pavidalu žada praryti mus pačius.

Projektų erdvės „Swallow“ atidaryme Vitebsko g. 23, naujajame kultūros komplekse „SODAS 2123“ laukiami visi besidomintys ar tik ką tik susidomėję šiandien kuriamu menu. Apžiūrėjus parodą lankytojai bus kviečiami vakarą pratęsti su muzika ir šokiais tame pačiame pastate įsikūrusioje muzikos bei renginių erdvėje „Empty Brain Resort“.

Vakaro programa:

18:00 ekskursija po parodą lietuvių, anglų ir rusų kalbomis;

19:00 atidarymas;

20:00 Empty Brain Resort organizuojamo teatralizuoto muzikinio performanso, „Kaukai ir kauksmai“, pradžia. EBR kiemelis. Atlikėjai: Benas Šarka, Liudas Mockūnas, Juozas Milašius, Domantas Razmus;

22:00 pokalbiai ir šokiai Etame pačiame pastate įsikūrusioje muzikos bei renginių erdvėje „Empty Brain Resort“ su DJ Exotip ir DJ Yoolia.

Parodoje dalyvauja:

Gabrielė Adomaitytė, Viltė Bražiūnaitė ir Tomas Sinkevičius, Martin Ebner, Agnė Jokšė, Ona Juciūtė, Laura Kaminskaitė bei Nicholas Matranga.

Parodos kuratoriai:

Edgaras Gerasimovičius, Audrius Pocius, Vaida Stepanovaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)