Šis filmų ir pranešimų ciklas skirtas apžvelgti nepriklausomą, 8–9 dešimtmečiais kurtą JAV moterų kiną. Festivaliuose apdovanotų ir lig šiol įtaką kino pasauliui darančių filmų centre – moterų patirtys ir istorijos, išryškinančios draugystės, nepriklausomybės, politikos ir seksualumo temas.
Atsakas vyrų kuriamam kinui
7-ajame dešimtmetyje, kaip reakcija į Europos naujosios bangos kino judėjimus, susiformavo Naujojo Holivudo kino periodas. Jį žymėjo vyrų režisuotų filmų, tokių kaip „Nerūpestingas keliautojas“ (rež. Dennis Hopper, 1969) ir „Bonė ir Klaidas“ (rež. Arthur Penn, 1967), triumfas. Naujasis Holivudas pakeitė nusistovėjusias normas – režisieriaus pozicija tapo svarbiausia filmo kūrimo procese ir taip pamažu susidarė prielaidos formuotis autoriniam kinui.
Nors Holivude atsirado daugiau kūrybinės laisvės, moterys vis dar neturėjo lygių galimybių dirbti šioje sistemoje. Nepaisydamos priešiškos industrijos keliamų sunkumų, moterys kūrė filmus joms rūpimomis temomis. Tai, jog Naujojo Holivudo periodas sutapo su antrosios bangos feministiniais judėjimais lėmė, nors ir vėlesnį, bet ryškų moterų atėjimą į Holivudą. Pamažu keitėsi ir kino industrija – ėmė rastis moterų kinui dedikuoti festivaliai, kino klubai, finansavimo mechanizmai, augo tokio kino auditorijos poreikis bei kritikų dėmesys. Moterų kurtas įspūdingas, drąsus ir empatiškas kinas buvo kaip tiesioginis atsakas kolegoms vyrams ir padėjo tvirtą pamatą šiuolaikiniam nepriklausomam moterų kinui.
„Nors režisierės moterys kūrė įvairaus žanro ir temų filmus, į programą specialiai atrinkome kūrinius, kurių epicentre atsiranda moterų charakteriai ir jas supanti visata. Čia nepriklausomo kino taisyklės derinamos su pasakojimais, kuriuose keliami lyties, etninės kilmės, rasės, socialinės klasės, seksualinės orientacijos klausimai“, – sako ciklo „Maištas, meilė ir draugystė“ kuratoriai Karolis Žukas ir Ona Kotryna Dikavičiūtė.
Programos atidarymo filmas
Vienas pagrindinių nepriklausomo JAV moterų režisierių kino flagmanų – Barbaros Loden filmas „Vanda“ („Wanda“, 1970). Jis vasario 10 dieną ir atidarys ciklą „Maištas, meilė ir draugystė“. Pirmajame seanse „Vandą“ ir būsimų peržiūrų filmus išsamiai pristatys kino programų sudarytojas, kuratorius, rašytojas Herb Shellenberger (JAV/JK).
Venecijos kino festivalio užsienio filmų kategorijoje apdovanota drama „Vanda“ pasakoja apie vyrą palikusią ir teisės į vaikų globą netekusią moterį. Pagrindinį Vandos vaidmenį sukūrė pati Barbara Loden. Pasak garsios rašytojos ir kino kūrėjos Marguerite Duras, filmas „Vanda“ jai buvo vienas didžiausių įkvėpimų būtent dėl distancijos tarp Barbaros Loden ir pagrindinės filmo veikėjos Vandos nebuvimo. Tai, rašytojos teigimu, filmui suteikia stiprios ir nepamirštamos energijos.
Tik pasirodžius šiam filmui, jis iškart buvo pamėgtas feministinio judėjimo atstov(i)ų, tačiau pati kūrėja sako, kad kurdama filmą, apie moterų teises ir emancipaciją nieko nežinojo. Ji tiesiog kūrė filmą apie nelaimingą, vyrų pasaulyje suvaržytą moterį, o moterų išsilaisvinimo temomis pradėta kalbėti garsiau jau tada, kai filmas buvo baigtas. Nepaisant to „Vanda“ įėjo į kino istoriją ir atvėrė kelius kitiems moterų kuriamiems filmams.
Moterų kino istorija
„Meno avilys“ pakvies į dar penkių, lig šiol nerodytų, moterų kino istorijai svarbių filmų seansus. Vasario 17 dieną bus galima išvysti Claudia Weill filmą „Draugės“ („Girlfriends“, 1978), kurį pristatys kino kritikė, rašytoja Courtney Duckworth (JAV). Apie moterų draugystę pasakojanti komiška drama „Draugės“ buvo pirmas nepriklausomas JAV filmas, po didelės sėkmės kino festivaliuose, parduotas didžiulei kino studijai „Warner Bros“ ir sulaukęs komercinės sėkmės.
Vasario 24 dieną žiūrovės|ai galės susipažinti su vienu pirmųjų afroamerikietės režisuotų ilgametražiu vaidybiniu filmu. Tai Kathleen Collins filmas „Prarandant kontrolę“ („Losing Ground“, 1982). Filmas ilgą laiką nebuvo įtrauktas į kino teatrų repertuarus ir rodytas tik kino festivaliuose, todėl greitai net keliems dešimtmečiams pamirštas. „Prarandant kontrolę“ restauruotas praėjus daug metų po režisierės mirties – tik 2015 metais. Tada atrastas iš naujo ir šiandien laikomas vienu svarbiausių afroamerikiečių kino pavyzdžių.
Berlyno kino festivalyje apdovanotą Lizzie Borden futuristinę distopiją „Gimusios liepsnose“ („Born in Flames“, 1983) bus galima išvysti kovo 3 dieną. Tai dokumentiniu stiliumi nufilmuotas pasakojimas apie tai, kas nutiktų, jei moterų grupė suorganizuotų sukilimą prieš vyriausybę. Prieš filmą pranešimą apie feministinius judėjimus ir aktyvizmą skaitys kuratorė, politikos mokslų ekspertė Agnė Bagdžiūnaitė.
Amerikos avangardinio kino kūrėjos Su Friedrich eksperimentinį filmą „Skęsk arba plauk“ („Sink or Swim“, 1990) sudaro dvidešimt šešios emociškai paveikios trumpos istorijos. Jas sieja vienos merginos vaikystės įvykiai, kurie suformavo jos požiūrį į tėvystę, šeimos santykius, karjerą ir kitas gyvenimiškas patirtis. Kovo 10 dieną filmas bus rodomas originaliu formatu – iš 16 mm juostos.
Kovo 17 dieną ciklą „Maištas, meilė ir draugystė“ užbaigs garsios JAV režisierės Julie Dash ankstyvieji trumpametražiai filmai (1975–1991). Kiekvienas jų liudija šios kino kūrėjos talentą poetine vaizdine kalba pasakoti apie afroamerikiečių moterų bendruomenei svarbiausius politinius, kultūrinius, istorinius įvykius.
Registracija į seansus čia.