Filmą pristatys VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, kino ir vizualumo tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė.
Šis filmas – tai dviejų dalių kino almanachas pagal Algirdo Pociaus apsakymą „Žlugimas“ ir Raimondo Kašausko apsakymą „Didelių žmonių žaidimai“, kuriame ironiškai traktuojamas vyrų ir moterų flirtas.
„Suaugusių žmonių žaidimai“ vaizduoja du meilės romanus su lengvu melodraminiu atspalviu ir kiek humoristine pasakojimo struktūra,“ – apie filmą rašo kino kritikės Anna Mikonis-Railienė ir Lina Kaminskaitė-Jančorienė.
„Šį didelio būrio scenaristų, režisierių, operatorių filmą nūnai galima drąsiai priskirti sėkmingiausiam 7-ajam lietuvių kino dešimtmečiui. Kad ir kaip jį pavadinsi – buitine komiška drama ar melodrama – atsiradęs greta tuometinių pripažintų „Laiptų į dangų“ ar „Jausmų“ filmas laikui bėgant subrendo ir netikėtai tapo geru vynu. Kokioje nors retrospektyvoje jis savo liudijimais nenusileistų madingam prancūziškam kinui,“ – apie filmą rašo kino kritikė Jūratė Visockaitė.
Pasak jos, kino juostoje, kuriai daugiau nei 50 metų, galima apčiuopti ir ankstyvojo feminizmo apraiškas. „Žaidimai traukia moterų portretais (net penkias labai skirtingas vaidina Dalia Melėnaitė, Eugenija Pleškytė, Danutė Juronytė, Nijolė Lepeškaitė, Gerlinda Kovaitė) – visos siekia asmeninės laimės su jai skirtu vyru ir nė viena nepasiekia. Jeigu pirmoji gauna net du vyrukus ir abu jie – tešliai („Viską pragėrei ir pramiegojai...“), tai likusios, sutikusios jau nebe tešlių, o aktyvų, išradingą donžuaną (30-metis akt. Regimantas Adomaitis) dar labiau nusivilia.“ – rašo J. Visockaitė.
Kino juostą „Suaugusių žmonių žaidimai“ skaitmenino ir restauravo latvių kompanija „Locomotive Classics“, filmo garso takelį restauravo Sigitas Mickis. Procese konsultuotasi su filmo operatoriumi Donatu Pečiūra, operatoriumi Daniel Bartoševič ir Aleksu Gilaičiu.
Po pristatymo visuomenei filmas taps atviru demonstravimui visoje Lietuvoje suderinus leidimus su Lietuvos kino centru. Leidimą legaliam rodymui bei aukščiausios kokybės kopiją gali gauti bet kuri įstaiga, kultūros centras, nevyriausybinė organizacija, pasaulio lietuvių bendruomenė ar kita oficiali iniciatyvinė grupė. Šiemet planuojama restauruoti ir visuomenei pristatyti dar keletą legendinių kūrinių.