Parodoje lankytojams pirmą kartą pristatoma 160 ikonų ir miniatiūrinių ikonėlių, parodą papildo pagrobtų ir iki šiol nesurastų ikonų fotografijos.
Vilnietis kolekcininkas Andrejus Balyka ikonas renka daugiau nei trisdešimt metų. Pirmenybę jis teikia elitiniams, aukščiausios meninės kokybės pavyzdžiams, ypač žavisi šiuo laikotarpiu išpopuliarėjusia kruopščia ir detalia miniatiūrine tapyba. 2007 m. A. Balykos kolekcijoje buvo sukaupta jau apie 300 retų ir vertingų ikonų. Norėdamas kolekciją parodyti visiems ikonų tapybos menu besidomintiems žmonėms, kolekcininkas pradėjo tartis su Lietuvos dailės muziejumi dėl parodos surengimo. Planuojamam išleisti parodos katalogui fotografas Valdas Račyla nufotografavo didžiąją dalį kolekcijos ikonų. Tačiau 2008 m. spalio mėnesį kolekcija buvo įžūliai pagrobta. Po pusantrų metų trukusio sudėtingo tyrimo teisėsaugai pavyko išaiškinti nusikaltimą ir surasti 11 pagrobtų ikonų. 2013 m. buvo surastos dar 69 ikonos ir miniatiūrinės ikonėlės. A. Balyka, nenustojęs kolekcionuoti ir po vagystės, grįžo prie minties savo kolekciją pristatyti visuomenei. Ši paroda yra pirmas kolekcijos paviešinimas. Dabartinėmis aplinkybėmis tai yra ir kolekcininko padėka teisėsaugai, taip pat visiems žmonėms, padėjusiems išsiaiškinti nusikaltimą ir grąžinti pagrobtas meno vertybes.
Parodoje eksponuojama 160 ikonų ir miniatiūrinių ikonėlių. Ekspoziciją papildo pagrobtų ir iki šiol nesurastų ikonų fotografijos. Beveik visos A. Balykos kolekcijos ikonos patyrusių meistrų buvo nutapytos pagal individualius tikinčiųjų užsakymus. Keletas ikonų turi įrašus, paliudijančius, kad anksčiau jos priklausė žinomiems Rusijos aristokratams. Maskvos ir visos Rusijos patriarcho šv. Hermogeno ikona, 1913 m. gegužės 12 d. patriarchą paskelbus šventuoju, buvo pašventinta Maskvos Kremliaus Uspenijos sobore ir nusiųsta kunigaikštienei Jelenai Petrovnai Demidovai (mergautinė pavardė Trubeckaja, 1853–1904). Maskvos ir visos Rusijos patriarcho šv. Aleksijaus ikoną 1901 m. vienuolyno vyresnioji Sofija padovanojo Kursko gubernatoriui grafui Aleksejui Dmitrijevičiui Maliutinui (1845–1904). O medalioną su Šv. Aleksandro Neviškio atvaizdu XIX a. pab. pulko damos įteikė kunigaikščiui Aleksandrui Volkonskiui (1866–1934).
Dauguma ikonų sukurtos XVIII a. –XX a. pradžioje. Pavieniai kūriniai datuojami XVI ir XVII a. Ikonos nutapytos įvairiuose ikonų tapybos centruose: Maskvoje, Peterburge, Kostromoje, Tverėje, Vologdoje, Pavolgyje, Šiaurės Rusijoje, Cholujuje, Vetkoje ir kt. Ypač daug ikonų sukurtų Jaroslavlyje, Paleche ir Msteroje – ikonų tapybos centruose, garsėjusiuose smulkia ir detalia ikonų tapybos maniera.
Nuo XVII a. ikonas tapytojai kartais pasirašydavo. A. Balykos kolekcijoje yra trys pasirašytos ikonos. Tai „Pečorų Švč. Dievo Motinos ikona“, kurią Tverėje nutapė Kovrovas, „Mandilionas“, pasirašytas Gorbunovo – vieno iš Cholujaus kaime gyvenusių ikonų tapytojų Gorbunovų dinastijos atstovo, ir „Trijų Džiaugsmų“ Švč. Dievo Motinos ikona, kurią nutapė F. Rybakovas, dirbęs Kaune.
Nuo XVII a. ikonas tapo įprasta puošti brangiais aptaisais. Tai paskatino aptaisų meno vystymąsi. Visą ikonos paviršių uždengiantis aptaisas, detaliai atkartojantis tapytos ikonos kompoziciją, tapo lyg antra, tik metalinė, ant tapytosios uždedama ikona. Balykos kolekcijoje galima pamatyti puikių įvairios stilistikos aptaisų. Tarp jų – vieno geriausių XVIII a. pabaigos Maskvos sidabro meistrų Semiono Kuzovo, XIX a. trečiame dešimtmetyje dirbusių maskviečio Jegoro Antipovo ir naugardiškio Vasilijaus Nikitino, XIX a. vidurio ir antros pusės Maskvos, Peterburgo, Žemutinio Naugardo sidabro meistrų Aleksandro Panfilovo, Trofimo Bogdanovo, Piotro Petrovo, Aleksejaus Zapolskio, „Faberžė“ firmos kūrinius.
Dar viena pagarbos ikonoms apraiška buvo puošnių kiotų (įstiklintų spintelių) gamyba. Kiotų dirbtuvės buvo prie kiekvieno didesnio ikonų tapybos centro. Kiotai buvo puošiami pjaustinėjimu, inkrustavimu, medžio drožyba. Ypač puošniai atrodė paauksuotos drožybos kiotai. Ne vieną nebenaudojamą kiotą A. Balyka įsigijo tuščią, jį restauravo ir pritaikė savo kolekcijos ikonoms.
Be miniatiūrine technika nutapytų ikonų, Balyka renka miniatiūrines ikonas. Tai įvairiomis technikomis sukurtos ikonėlės, kaip asmeninio pamaldumo ženklai tikinčiųjų nešiotos ant kaklo, taip pat piligriminės, kurias tikintieji atminimui parsiveždavo iš piligrimystės vietų. Kolekcijoje galima pamatyti ir garsiųjų Rostovo emalių, vaizduojančių žymiausius Rusijos vienuolynus ir juose garbinamus šventuosius, ir miniatiūrinės medžio drožybos pavyzdžių, kuriais garsėjo Švč. Trejybės ir Šv. Sergijaus laura prie Maskvos.