E. Salomonas yra vienas reikšmingiausių XX amžiaus spaudos fotografų, reporterio veiklą pradėjęs Veimaro Respublikos laikais. B. Klemm – jaunesnės kartos fotografė, gimusi 1936 metais. Jai buvo lemta tapti vėlesnės Vokietijos istorijos liudininke.
Abiejų autorių spaudos fotoreportažai perteikia politinę, socialinę ir psichologinę Vokietijos gyvenimo atmosferą. Jiedu save laikė žurnalistais, tačiau dabar jų darbai laikomi fotografijos meno kūriniais ir itin vertingais vokiškos spaudos fotografijos pavyzdžiais.
Pirmasis paparacis
E. Salomonas pirmą nuotrauką laikraščiui padarė 1927 metais. Slapta ir atvirai jis Vokietijos periodiniams leidiniams fotografavo politinę ir kultūrinę aukštuomenę – posėdžiaujančią, keliaujančią, dalyvaujančią priėmimuose.
Pasak parodos kuratoriaus Andreaso Rosto, dabar sunku suvokti, bet tais laikais, iki 1924-ųjų, kai atsirado fotoaparatai be blykstės „Leika", joks skaitytojas neturėjo supratimo apie kasdienį politikų gyvenimą. Paprastai buvo naudojami fotoateljė daryti jų portretai. Tad E. Salomono darbinėje aplinkoje įamžintų politikų atvaizdai, pasirodę laikraščiuose, tapo savotiška sensacija.
Kai technika patobulėjo ir nebereikėjo naudoti akinančios blykstės, autoriui pavyko nufotografuoti amžininkus, kurie nesijautė stebimi, už oficialaus protokolo ribų. E. Salomoną galima vadinti pirmuoju paparaciu, tačiau jis visai nesistengė politikų vaizduoti kompromituojančiomis aplinkybėmis. Jam rūpėjo jų kasdienybė.
Tapo nacių auka
E. Salomonas yra vienas iš vos kelių žmonių, kuriems pavyko slapta nufotografuoti JAV Aukščiausiojo teismo posėdį. Tais laikais fotografavimas teisme buvo draudžiamas, nes magnio blykstė sukeldavo sprogimą. Netrūko atvejų, kai tai baigdavosi gaisru.
„Išaiškėjus fotografo gudrybei, buvo paskelbtas įstatymas (galime jį vadinti dr. E. Salomono įstaymu), leidžiantis fotografuoti tik su „Leika", be blykstės", – nusijuokė DELFI kalbinamas parodos kuratorius.
E. Salomonas buvo kilęs iš žinomos turtingos žydų bankininkų šeimos. Tačiau trečiame dešimtmetyje bankas patyrė nesėkmę, tad fotografas susidūrė su finansinėmis problemomis. Vis dėlto ilgainiui tapo labai įžymus, fotografijos žvaigždė. Į valdžią atėjus nacionalsocialistams, fotografas emigravo į Nyderlandus, tačiau po 1940-ųjų gestapas jį areštavo, kalino koncentracijos stovyklose. 1944 metais jis buvo nukankintas Aušvice.
Šuolis laike
Paroda „Šuolis laike" per du autorius susieja skirtingas epochas. Paskutinę fotografiją E. Salomonas sukūrė 1940 metais. O B. Klemm savo karjerą pradėjo septintojo dešimtmečio pabaigoje.
Kai A. Rostas jai išsakė tokios parodos idėją, garsi fotografė nudžiugo. „Žinai, puikus sumanymas! Pirmoji mano vyro dovana man buvo E. Salomono knyga", – atskleidė ji kuratoriui.
B. Klemm fotografijos pasakoja naujųjų laikų istoriją. Darbuose vaizduojami politikai ir demonstrantai, susitikimai Vokietijos vyriausybėje ir 7-ojo dešimtmečio pabaigoje vykusio studentų judėjimo akimirkos.
Paroda Vilniuje leidžia dar nematytu rakursu pažvelgti į B. Klemm herojus: Simone de Beauvoir, Reineris Warneris Fassbinderis, Josephas Beuysas, popiežius Jonas Paulius II, Helmutas Kohlis, Borisas Jelcinas, Wojciechas Jaruzelskis, Angela Merkel. Na, ir, suprantama, garsusis Leonido Brežnevo ir Ericho Honeckerio bučinys...
Apdovanotas vienintelis lietuvis
Kasmet nuo 1971-ųjų Vokietija teikia Ericho Salomono premiją, kuri skiriama menininkams ir organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą. Ją pelnė tokie žymūs fotografai kaip Martinas Parras, René Burri, Robertas Frankas, B. Klemm, Mary Ellen Mark, Sebastiao Salgado, taip pat periodiniai leidiniai „Stern", „Frankfurter Allgemeine Zeitung", „National Geographic Magazin".
Šiemet premijos laureatu tapo lietuvių fotografas Antanas Sutkus. Nominuoti jį iniciatyva kilo 2016 metais Kauno fotografijos galerijos rezidencijoje viešėjusiam kuratoriui iš Vokietijos Thomasui Schirmböckui.
„Gražus sutapimas, kad pirmiau suplanavome E. Salomono ir B. Klemm parodą, o paskui mus pasiekia žinia apie A. Sutkui teikiamą apdovanojimą", – sakė LFS vadovas G. Česonis. Premija lietuvių fotografui buvo įteikta birželį „Berlinische Galerie" erdvėse.
Valstybė nebus pajėgi
„Prospekto" galerija atsinaujino iš pagrindų. Išlietos vientisos grindys, šiuolaikiniam eksponavimui pritaikytos sienos, įrengtas modernus apšvietimas, nebeliko pakabinamų, labiau biurui būdingų, lubų.
Geru žodžiu LFS pirmininkas G. Česonis minėjo finansinės paramos suteikusius rėmėjus, tačiau atsisakė juos įvardyti – geradariai nenorėjo reklamos. „Yra žmonių, kurie supranta, kad galerija mieste yra ir jų verslo sėkmė. Dalį pelno jie skyrė tam, kad aplink mus būtų šviesiau, smagiau ir maloniau gyventi, – kalbėjo LFS pirmininkas. – Jei verslas nepasirūpins kultūra, valstybė dar ilgai nebus pajėgi pilnai išlaikyti ar sukurti tokių erdvių, kurios būtinos kokybiškam kultūriniam gyvenimui."
