Visas aplinkinis pasaulis, kaip pasakoja ji, staiga tampa pavojingas, ir niekas tam nėra pasiruošęs. Kai kurie žmonės bėga nuo pasaulio, kiti patenka į stuporo būseną, kai kurie patiria panikos priepuolius. Menininkė Veronika Cherednychenko iš karto pasinėrė į kūrybą – pradėjo piešti savo siurrealius jausmus. Savo emocingais darbais pirmosiomis karo, prieš kurį ji – tik paprastas žmogus, dienomis tęsė savo kasdienę rutiną, įprastus dalykus, kuriuos ji buvo priversta daryti rūke, sumaištyje ir nerime, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kelis mėnesius iki karo pradžios Ukrainos visuomenė gyveno laukime. Pokalbiai artimuose šeimų ir draugų ratuose susiaurėjo iki karo tikimybės klausimo. Įtampa tolygiai augo ir aš nusprendžiau sukurti seriją darbų, skirtų šiai būsenai – laukimo būsenai. Deja, neturėjau pakankamai laiko ir šią seriją pradėjau pirmąją karo savaitę, kai vienintelis dalykas, kurio beliko tikėtis, – tai rytojus. Taigi visi pristatomi piešiniai yra apie pirmąsias dienas, mano asmeninius jausmus, nerimą ir baimę. Darbas visuomet padeda žmonėms pereiti sunkumus, sunkias gyvenimo akimirkas, ir menininkai nėra išimtis. Todėl aš tęsiu darbą ir tikiu mūsų pergale“, – sako Veronika Cherednychenko.
Parodoje eksponuojami autorės darbai pieštuku ir akrilu ant kartono, medienos plokščių, juose – tarsi įtampos deformuotos rankos ir kojos, susipynę, besilydantys kūno fragmentai. Darbuose jaučiamas nepakeliamas skausmas, tačiau tuo pat metu kūriniai prikausto dėmesį savo estetika ir precizika, plieno (o gal anglies) šaltumu.
Visos už parduotus kūrinius surinktos lėšos atiteks autorei ir Ukrainą remiančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Ši paroda – tai „GODÒ galerijos” ir Lvivo šiuolaikinio meno galerijos „Green Sofa” draugystė, užsimezgusi jau prasidėjus karui, kai ukrainiečiams autoriams teko ieškoti naujų erdvių dialogui su pasauliu per savo kūrybą.
„Ukraina yra šalis, turinti daug talentingų žmonių. Mes turime kūrybos laisvę, dėl kurios kovojome daugiau kaip 30 metų po to, kai sugriuvo Sovietų Sąjunga. Mes atsikratėme totalitarizmo, išsivadavome iš sovietinio palikimo, jungėmės į pasaulinę meno sąjungą. Mūsų menininkai gali laisvai kalbėti apie karą. Jie geba giliai apmąstyti. Jie turi visas šiuolaikinio meno praktikos priemones pasauliniu lygiu. Šiandien mūsų menas pasiruošęs kalbėti apie visus įvykius šiame kare. Ir tai ne stebėtojų pasakojimas. Tai stiprūs liudininkų žodžiai“, – sako galerijos „Green Sofa“ vadovė Olesia Domaradzka.
Nors balandžio viduryje, kuomet pradėta ieškoti galimybių atsivežti menininkės kūrinius, Lvive buvo santykinai ramu, be lietuvių savanorių pagalbos autorės darbai galbūt ir nebūtų pasiekę Lietuvos. Rimvydas Agurkis ir nevyriausybinė organizacija „LDK palikuonys“, renkanti ir pristatanti paramą Ukrainos kovotojams už laisvę, pasiūlė savo pagalbą ir kūriniai iš Lvivo operatyviai pasiekė „GODÒ galeriją“.
„Tuo metu nepavyko rasti nė vienos tarptautinės kurjerių kompanijos, vežančios siuntas iš Lietuvos į Ukrainą. Nacionalinio Ukrainos pašto galimybės buvo blankios, tikėtina, siunta būtų keliavusi į Lietuvą mėnesį, o galbūt ir apskritai nepasiekusi mūsų. Nebežinodami, ko imtis, paprašėme rekomendacijų per socialinius tinklus. Vos per kelias minutes iš kelių lietuvių savanorių sulaukėme pasiūlymų padėti ar rekomendacijų, į ką galėtume kreiptis. Vos per vieną dieną suradome žmogų, kuris artimiausiu metu planavo vykti iš Lvivo į Lietuvą ir geranoriškai sutiko pakeliui paimti meno kūrinius. Tereikėjo patarpininkauti ir paruošti pervežimui reikalingus dokumentus. Iki šiol esu sujaudinta lietuvių atsidavimu ir neabejingumu, lygiai taip pat gera žinoti, kad ukrainiečiai mato ir jaučia lietuvių visapusį palaikymą. Juk šiandien Ukrainos menininkams itin svarbu pasauliui pasakoti, ką išgyvena jie ir jų tauta. Ne kada nors, o dabar“, – pasakoja „GODÒ galerijos“ vadovė Lina Mrazauskaitė.
Po kelių dienų, kai meno kūriniai jau buvo Lietuvoje, Lvivas buvo apšaudytas. O. Domaradzka pasakojo pabudusi anksti ryte nuo oro pavojaus sirenų ir 5 oro antskrydžių.
„Šiandien Ukrainoje vyksta karas. Karo priežastis – kaimyninės šalies Rusijos, kuri eina prieš karo taisykles ir moralę, veikia kaip teroristinė šalis, agresija. Tai griauna mūsų miestų infrastruktūrą –kai kurie jų dingo nuo Žemės paviršiaus, yra visiškai sunaikinti. Rusija taip pat kelia ekologinės katastrofos pavojų. Ištisi miestai, tokie kaip Mariupolis, atskiri politikai, – merai ir deputatai – yra paimami įkaitais. Tai yra didžiuliai žmogiškieji nuostoliai. Civiliai gyventojai, įskaitant 109 vaikus, žuvo po griuvėsiais arba iš bado, jie buvo sušaudyti automobiliuose. Milijonai žmonių tapo benamiais. Tai humanitarinė katastrofa“, – savo kreipimesi į galerijas rašė „Green Sofa“ vadovė.
Parodos autorė Veronika Cherednychenko, gimusi 1994 m. Chersone, Ukrainoje, dirba su klasikine ir nauja medija, yra dalyvavusi daugybėje parodų ir projektų. Šiuo metu gyvena Lvive, Ukrainoje. 2014-2020 m. studijavo Lvivo nalionalinėje dailės akademijoje (Ukraina), 2017-2018 m. dalyvavo studentų mainų programoje Varšuvos dailės akademijoje (Lenkija), 2012-2016 m. studijavo Kijevo nacionaliniame pedagogikos universitete (Ukraina). Yra surengusi personalinių parodų ir dalyvavusi grupinėse parodose Ukrainoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Meksikoje, Jungtinėje Karalystėje, kt.
Autorės Veronikos Cherednychenko ir „Green Sofa“ vadovės Olesios Domaradzkos video sveikinimas:
Paroda vyks iki gegužės 28 d.
Parodos lankymas nemokamas.
Galerijos darbo laikas: II-V 13.00-19.00, VI 12.00-18.00
Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.