Vilniuje viešėjęs Sakartvelo rašytojas: apie herojišką mirtį, naują istorinį etapą ir būdą nužudyti tironą

Vilniuje viešėjęs vienas populiariausių šiuolaikinių Sakartvelo rašytojų Laša Bugadzė Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatė savo naująją knygą „Sakartvelo vardu“. Publicistas, dramaturgas Lietuvoje pirmą ir vienintelį kartą lankėsi prieš dvidešimt trejus metus – 2000-aisiais dalyvavo literatūros festivalyje. Paklaustas, kokie įspūdžiai po tiek metų vėl išvydus Vilnių, L. Bugadzė sakė pastebintis daug gerų pokyčių. „Labai myliu Vilnių, tai sakau be jokio lyrinio patoso! Jūsų šalį, mes, kartvelai, priimame kaip tikrą draugą, unikalų visuomenės ir šalies modelį, kuris mums šviečia kaip platforma, kaip reikia statyti tikrą demokratinę valstybę. Mylime Lietuvą ir tą meilę visada jaučiame – visa širdimi“, – sakė L. Bugadzė.

Literatūrinis ekspresas

„Pirmą kartą Vilniuje lankiausi prieš dvidešimt trejus metus. Buvau dar visai jaunas, bet jau dalyvavau literatūros festivalyje. „Literatūrinis ekspresas“ – taip vadinosi traukinys, kuriuo keliavo daugiau nei 100 literatų iš 43 Europos šalių. Aišku, nuo to laiko labai daug kas pasikeitė! <...> Bet iš savo tėvų girdėjau, kad net ir sovietmečiu Lietuva (mes savo šalyje būtent taip ir vadiname – Lietuva) buvo europietiška šalis. Dabar tai irgi labai juntama. Visgi Vilnius pasikeitė į gera – pasivaikščiojome senamiestyje, buvome muziejuje – įspūdžiai dideli, labai gražus miestas, jaukus, žmogiškas, ir... labai žalias. Čia rašosi. Kai tik atvažiavau, – rašau“, – sakė L. Bugadze.

Patikinus, kad nekantriai lauksime naujose knygose kokios nors užuominos ar metaforos apie Vilnių, rašytojas prisiminė, kad, kai jis rašęs romaną apie jau minėtą dvidešimties metų senumo kelionę (kuris būtent taip ir vadinosi „Literatūrinis ekspresas“), ten yra Vilniaus epizodas.

„Truputį dokumentinis, truputį meninis. Deja, vertimų iš kartvelų į lietuvių kalbą yra labai mažai, beveik nėra... Labai norėčiau, kad išleistų jūsų nuostabia kalba. Pamatysime“, – aktyvesnio bendradarbiavimo vylėsi rašytojas.

Per autobiografijos prizmę

Kalbai pasisukus apie knygas, sugrįžome prie naujojo rašytojo romano „Sakartvelo vardu“, kuris literatūros kritikų vadinamas „savotiška XX a. 80-ųjų – 90-ųjų Sakartvelo autobiografija“, neatsiejama nuo mitingų, kovų už laisvę ir nepriklausomybę. Šiandien toks kontekstas, be abejo, aktualus kiekvienam, verčia pamąstyti, ką galime padaryti savo šaliai, vardan jos, kad skaudūs istoriniai įvykiai niekada nebepasikartotų.