„Siekiame, kad Vilnius taptų performanso meno sostine, todėl pakvietėme aukščiausio lygio menininkus iš įvairių pasaulio šalių, parengsiančius intriguojančius šiuolaikiškus performansus, skirtus Vilniaus miestui ir jo pirmojo paminėjimo 700 metų sukakčiai. Dalyvauti konkursinėje programoje atviro šaukimo būdu iš beveik 300 paraiškų, gautų iš 58 valstybių, atrinkome geriausius, įdomiausius kūrėjus,“ – pasakoja Vilniaus meno galerijos „Meno niša“ steigėja ir vadovė Diana Stomienė, pristatydama 2023 m. vyksiančią Vilniaus performanso meno bienalę – pirmąjį performanso meno festivalį sostinėje.
Būsimoji performanso meno bienalė – vienas iš septynių unikalių projektų, specialiame Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotame ir VšĮ „Go Vilnius“ organizuotame konkurse atrinktų miesto vardui garsinti. Pasak bienalės organizatorės D. Stomienės, vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę išvysti bei patirti pripažintų ir karjerą tik pradedančių menininkų performansus ir aktyviai į juos įsitraukti. Tikimasi, kad šis renginys taps nauja tradicija Vilniaus kultūriniame lauke – tęstiniu, kas dvejus metus vyksiančiu renginiu.
„Bienalės dėmesio centre yra ne tik Vilnius, bet ir miestas apskritai – kaip žmogaus sukurta, žmonių dominuojama aplinka, kuria dalijamės su kitomis gyvybės rūšimis ir kur įvairios istorijos, veiklos, troškimai bei vizijos susiduria, sugyvena ir persikloja. Miestas kaip organizmas – gimstantis, klestintis, bet ir mirštantis arba numarinamas. Kaip dirbtinė, tačiau gyva struktūra. Joje galioja tam tikros taisyklės, numatytos tam tikros cirkuliavimo trajektorijos, kurias vienos gyvybės formos seka, o kitos susikuria naujas. Miestas kaip matomais ir nematomais siūlais tankiai sumegztas ir įvairiomis įtampomis įkrautas tinklas. Miestas kaip platforma ir scena,“ – pagrindines būsimo festivalio idėjas pristato jo meno vadovė Neringa Bumblienė.
Programoje – įspūdingi užsienio ir Lietuvos menininkų performansai
Pirmoji Vilniaus performanso meno bienalė vyks 2023 m. sausį, liepą ir rugpjūtį viešose ir pusiau viešose sostinės erdvėse. Bienalės programą sudarys dvi dalys: kviestinių menininkų programa, kuruojama bienalės meno vadovės Neringos Bumblienės, ir konkurso būdu tarptautinės komisijos atrinktų menininkų kūriniai. Šis konkursas sulaukė itin didelio susidomėjimo.
„Džiaugiamės sulaukę daugybės paraiškų iš viso pasaulio – nuo Argentinos iki Ukrainos, nuo Suomijos iki Tanzanijos. Dėl šios gausos turėjome ilgai ir atsakingai rinkti laimėtojus. Specialiai šiam konkursui suburtos komisijos sprendimu, vilniečiai kitąmet galės stebėti įspūdingus Estijos, Italijos, JAV, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos ir kitų šalių menininkų performansus,“ – pasakoja D. Stomienė.
Kompetentingoje komisijoje – tarptautiniu mastu dirbančios patyrusios kuratorės
Menininkų darbus atrinko kompetentinga tarptautinė vertinimo komisija. Viena iš jos narių, Estijos šiuolaikinio meno centro vadovė, kuratorė Maria Arusoo yra daugiametė Estijos nacionalinio paviljono Venecijos meno bienalėje komisarė ir vizituojanti dėstytoja Estijos menų akademijoje bei Čikagos menų akademijoje. Tarp daugybės jos kuruotų projektų – performansų maratonas „Hydrogen Nights“ Rygos šiuolaikinio meno centre ir paroda „Soft Scrub, Hard Body, Liquid Presence“ Niujorko galerijoje „Art in General“.
Paraiškas taip pat vertino meno istorikė, rašytoja ir performanso meno kuratorė Joanna Zielińska. Šiuo metu ji yra Antverpeno šiuolaikinio meno muziejaus „M HKA“ vyresnioji kuratorė. Tarp ankstesnių J. Zielińskos darboviečių – Varšuvos šiuolaikinio meno centras, „Laiko ženklų“ šiuolaikinio meno centras Torūnėje ir kt. Savo profesinėje praktikoje kuratorė skatina diskusijas apie muziejų veiklos pritaikymą XXI amžiui, kur daugiau dėmesio skiriama ne fizinei erdvei, o bendruomeniškumui, naujosioms medijoms ir viešajai erdvei.
Trečioji ir paskutinė komisijos narė – Vilniaus performanso meno bienalės meno vadovė, Šiuolaikinio meno centro kuratorė Neringa Bumblienė, šiemet kuruojanti ir Lietuvos nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje. N. Bumblienė yra kuravusi daugybę projektų – tiek pradedančiųjų, tiek pasauliniu mastu pripažintų Lietuvos bei užsienio menininkų personalinių ir grupinių parodų. Pastaraisiais metais ji dirbo su tokiais svarbiais menininkais kaip Liam Gillick, Pierre Huyghe, Robertas Narkus, Michael Rakowitz, Daniel Steegmann Mangrané ir kt. Viena jos interesų sričių – šiandien kuriamas menas, kuriame jautriai apsvarstomi dabartinio pasaulio iššūkiai ir padedama įsivaizduoti ateitis.
Menininkams bus teikiama individuali pagalba
Atviro šaukimo būdu konkurse buvo atrinkti šie menininkai ir jų performansai: Teo Ala-Ruonos (Suomija) performansas „Enter Excrete“; Rūtos Junevičiūtės (Lietuva) performansas „Solar“; Keithy Kuuspu (Estija) performansas „False Falling“; Pontus Petterssono (Švedija) performansas „Cat Practice“; Iros Melkonyan (Ukraina) performansas „Upstairs Geology“; Justės Kostikovaitės, Laimos Kreivytės ir Eileen Myles (Lietuva/JAV) bendras kūrinys; Yulios Krivic, Martos Romankiv ir Weronikos Zalewskos (Ukraina/Lenkija) performansas „kłącza“; Aleksandros Janus, Weronikos Pelczyńskos ir Monikos Szpunar (Lenkija) performansas „Still standing“; BRUD (Lenkija/Lietuva/Meksika/JAV) performansas „I Am Not A Speaker Nor A Loudspeaker“; ir Jacopo Miliani (Italija) performansas „Throwin Balls at Night“.
D. Stomienės teigimu, kiekvienam iš atrinktų menininkų bienalės komanda suteiks kuratorinę ir gamybinę pagalbą performansams sukurti bei pristatyti renginyje. Su visais dalyviais bus individualiai diskutuojama, kaip rasti kūrinio įgyvendinimui reikalingų išteklių.
Vilniaus performanso meno bienalės organizatorė – šiemet dvidešimtmetį švenčianti Vilniaus šiuolaikinio meno galerija „Meno niša“.