Dar neseniai Baltijos šalių muzikantams atrodė, kad durys į dideles tarptautines scenas yra labai sunkiai atveriamos. Laimė, kasmet atsiranda vis daugiau sėkmės istorijų, kurios liudija, jog esame ne mažiau talentingi ir įdomiai mąstantys, nei muzikantai iš šalių, kurių scenos vystymosi nebuvo sukaustę penki sovietinės okupacijos dešimtmečiai.
Šiemet itin džiugu „Vilnius Mama Jazz“ scenoje pasveikinti Marią Faust, kuri jau ne vienus metus ryškiai žiba tarptautinėje džiazo arenoje, stebindama savo originaliu kūrybiniu mąstymu ir netradiciniais sprendimais. Su Maria pasikalbėjome apie kūrybą, stiprybę ir įkvėpimus.
– Maria, išgirdus jūsų pavardę, iškart kyla asociacija – Gėtės „Faustas“. Ar dažnai susilaukiate tokių pastebėjimų? Jei skaitėte šį kūrinį – ar pajutote kokių nors sąsajų?
– Ir taip, ir ne. Gal ir keista, bet dauguma žmonių neturi supratimo apie daktaro Fausto istoriją arba apie tai, kas buvo Gėtė. Knyga yra tikras šedevras, o pati istorija – artima ir nesenstanti. Tačiau tuo pačiu man, kaip šiuolaikinei moteriai, kai kurios kitų menininkų ir (arba) kompozitorių versijos yra gana sunkiai priimtinos. Man sunku suprasti kai kuriuos pasirinkimus, kaip vaizduojami Gėtės moterų personažai. Šios moterys yra sudėtingesnės nei naivios ir silpnos. Tai rodo, kaip vyrai mąstė apie moteris, ir, deja, tai nelabai pasikeitė. Fausto istorija ir toliau išlieka ta pati – sukurta vyrų vyrams.
– O kaip dėl Vokiečių krautrock grupės FAUST?
– Jie išmintingai pasirinko pavadinimą.
– Kas jums svarbiausia kūryboje, muzikoje?
– Manau, kad kiekviena smulkmena yra svarbi, pradedant poreikiu kurti ir baigiant muzikos kūrimo grandinės pabaiga – klausytojais. Man reikia visų tarpinių etapų – intravertiškų ir ekstravertiškų.
Muzikos neįmanoma apibendrinti, jos paskirtis stilistiškai labai skirtinga. Man labiau patinka muzika, kuri kažką manyje paliečia. Priverčia mane pažvelgti į save, žmones, pasaulį ir situacijas kitomis akimis. Šokti yra taip pat svarbu kaip ir mąstyti, tad „pirmenybę teikiu muzikai, kuri išjudina“ yra geresnis būdas pasakyti tai, ką ir norėjau pasakyti.
– Danijoje esate įvertinta gausybe apdovanojimų. Kaip sekėsi įsitvirtinti Danijos muzikos scenoje?
– Niekada nėra lengva būti laisvai samdomu muzikantu, ypač kai pasirenki stilių, vadinamą eksperimentiniu. Nesvajojau apie jokius apdovanojimus, bet tikėjau savo talentu, neleidau kitiems žmonėms nurodinėti, kuo turėčiau būti, ir niekada nepasiduodu.
Vasario mėnesį susilaužiau dešinę ranką – turėjau septyniolika lūžių, sutrupėjo krumpliai, reikėjo operacijos. Praleidau 1 „darbo“ dieną ir surengiau dvidešimt du pasirodymus besinaudodama tik kairiąja ranka. Buvo puiku. Išmokau „ribotumo meno“.
– Ar jautėte kokią nors įtaką to, kad esate kilusi iš nedidelės šalies?
– Esu estė, kilusi iš Saremos salos. Estija turi labai turtingą tradicinės muzikos istoriją. Žinoma, mane paveikė estų liaudies muzika, gamta ir gyvenimas saloje, taip pat ortodoksų choro muzika, kalba ir tikrieji „100 pilkų atspalvių“.
– Ties kuo dabar dirbate, kokie artimiausi jūsų planai?
– Šią vasarą suplanuota daug koncertų ir trys dideli muzikos rašymo darbai. Po koncerto „Vilnius Mama Jazz“ vyksiu į gastroles su visiškai nauju saksofonų kvartetu „Littorina sax 4tet“ kartu su lietuviu saksofonininku Liudu Mockūnu, Mikko Innanenu ir Fredriku Ljungvistu.
– Ko jūs klausotės laisvalaikiu?
– Priklausomai nuo to, kas vyksta mano gyvenime. Jei man reikia ką nors sukurti, maždaug dvi-tris savaites iki muzikos rašymo laikausi griežtos garso dietos. Kitais atvejais klausausi įvairiausių dalykų, pradedant dreampop ir baigiant Iannis Xenakis. Man reikia visokios muzikos, bet gal tik ne krautroko (juokiasi).
– Koncertuosite festivalyje VILNIUS MAMA JAZZ su projektu Maria Faust Jazz Catastrophe: 4th mutation. Kodėl katastrofa? Ko gali tikėtis koncerto klausytojai?
– Pasitelkiu geriausius Danijos muzikantus tam, kad scenoje sukurtume tobulą audrą. Tai bus nepakartojama! Bus emocinga. garsu, tylu, liūdna, linksma, dosnu, pikta, storai, plonai...
Niekam nebus nuobodu, o be viso to – scenoje dar ir labai labai labai gerai atrodysime.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Bilietus platina kakava.lt
Daugiau informacijos ir festivalio programa: www.vilniusmamajazz.lt