„Meksikiečiai, priešingai nei mes, mirusiųjų dienas, laidotuves švenčia su linksmybėmis, be jokio gedulo, nes tiki, kad mirusiųjų sielos sugrįžta į gyvųjų pasaulį. Todėl meksikiečiai visą naktį pasilieka kapinėse, pasikviečia muzikantų, kurie dainuoja artimųjų labiausiai mėgtas dainas, pasakoja apie džiaugsmingus kartu patirtus nutikimus“, – apie šventės idėją pasakoja Jurga Mandrijauskaitė, „Vilnius skaito“ skaityklos sumanytoja.
„Frida mirė būdama vos 47-erių. Ji iki gyvenimo galo gyveno labai aktyvų gyvenimą. Gulėdama lovoje keliaudavo į savo parodų pristatymus, su amputuota koja dalyvavo demonstracijose, kūrė iki paskutinių savo gyvenimo dienų“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja J. Mandrijauskaitė.
20 val. lankytojų laukia tikra vidurvasario šventė, įkvėpta Lotynų Amerikos dvasios. Aktorė Kristina Švenčionytė paruošė specialų performansą, kurio metu skaitys Fridos Kahlo laiškus iš neseniai perleistos gausiai iliustruotos Fridos biografijos. Fiesta neapsieis be gyvos meksikietiškos mariači muzikos, Lotynų Amerikos šokių bei laimu kvepiančių kokteilių.
„Mokysimės švęsti gyvenimą, meną, meilę, mirtį – kaip mokėjo tai švęsti Frida!“, – sako J. Mandrijauskaitė.
Menininkė gimė 1907 m. liepos 6 d., Meksikoje, Kojoakano miestelyje migranto, vengrų ir vokiečių kilmės Guillermo Kahlo ir turinčios Amerikos indėnės ir ispanės šaknų Matilde’ės Calderon y Gonzales šeimoje. Jos asmenybę formavo sunki ankstyvoje jaunystėje patirta trauma. 1925 m. rugsėjo 17 d. būsimoji garsiausia Meksikos menininkė pateko į autobuso avariją. Vos neliko paralyžiuota, visą gyvenimą ją persekiojo skausmas ir sveikatos sutrikimai, dėl avarijos ji negalėjo susilaukti vaikų. Tačiau būtent avarija paskatino jauną moterį rimtai atsidėti menui – tapyba tapo būdu pabėgti nuo nuobodulio ir skausmo. Ji pradėjo tapyti tiesiog gulėdama lovoje.
Frida buvo kupina aistros gyvenimui. Ji susituokė su to meto žymiausiu Meksikos menininku Diego Rivera, žymiai vyresniu už ją. Pora bičiuliavosi su Meksikos ir pasaulio meno elitu. Fridos vyras garsėjo neištikimybe. Frida tai priėmė kaip santykių su juo duotybę, tačiau ir pati turėjo daugybę meilės romanų. Tarp jų – su revoliucionieriumi Levu Trockiu ir André Bretono žmona, tapytoja Jacqueline Lamba.
Neseniai lietuviškai perleistoje, Hayden Herreros parašytoje išsamioje Fridos Kahlo biografijoje itin detaliai, remiantis menininkės laiškais ir dienoraščiais, draugų ir mylimųjų laiškais jai ir gausybe pasakojimų, perteikta nepaprasta talentingos dailininkės gyvenimo istorija. Ši beveik 600 puslapių knyga – tiksliausia ir išsamiausia menininkės biografija.
Knygoje skiriama daug dėmesio ne tik menininkės gyvenimo vingiams, bet ir jos kūrybai. Po mirties praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų, F. Kahlo išlieka viena iš žymiausių pasaulio menininkių, ryški meksikietiškojo modernizmo ikona, o jos paveikslų parodos toliau keliauja po didžiąsias pasaulio galerijas. Į vieną suvesti antakiai ir gėlių girlianda plaukuose – ikoniniais tapę simboliai, atpažįstami net ir menu nesidominčių žmonių.
Skaitykla „Vilnius skaito“ Vilniaus Lukiškių aikštėje veikia kasdien 11–21 val. visą vasarą.