Vilnius turės dar vienus atkurtus rūmus: jei krizė nesustabdys, Radvilų rūmus tikisi atstatyti iki 2028-ųjų

Šiomis dienomis pasirodė sostinės Radvilų rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų (Vilniaus g. 24) atkūrimo bei restauravimo projektų vizualizacijos. Tarp jų – daugiausiai vertinimo komisijos balsų surinkęs projektas RRŪMAI. Tačiau galutiniai prizinių vietų laimėtojai dar bus skelbiami – patikrinus, ar nėra pagrindo pašalinimui. Na, o viešojoje erdvėje vykstančiose diskusijose jau sutinkama ir pirmoji kritikos banga – esą išlaikyta per mažai autentikos, per masyvūs betonai, piktinamasi, kad neliks parkingo. Pakalbintas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) direktorius dr. Arūnas Gelūnas dėl šių būgštavimų visai nesijaudina, yra tikras, kad išrinktuose projektuose išlaikytos paveldosaugos gerosios praktikos.

Su penkiais bokštais

„Tai valstybės investicijų programos projektas, dėl kurio su Kultūros ministerija sutarėme dar prieš dvejus metus. Praeiti metai buvo skirti tyrimams – istoriniams, polichrominiams, archeologiniams. Buvo surengtas didelis diskusijų festivalis apie Radvilų rūmų ateitį. Dalyvavo daug žmonių – netgi Radvilų giminės atstovai. Ponas Maciej Radziwill iš Varšuvos dalyvavo diskusijoje su istoriku Alfredu Bumblausku, kultūros istorike Irena Vaišvilaite, rašytoja Kristina Sabaliauskaite, buvo pakviesti vilniečiai su vaikais, kurie piešė Radvilų rūmų ateitį, – apie plačiai rezonavusį įvykį pasakojo A. Gelūnas. – Keistoka socialiniuose tinkluose skaityti, kad norima kažką modernaus pastatyti be išanalizavimo, kokie tie rūmai buvo, kokie galėtų būti.“

Istorikų ir Radvilų palikuonių manymu, atkurti rūmus, kokie jie buvo XVII a., tiesiog neįmanoma, nes trūksta medžiagos – jie buvo smarkiai apgadinti.

A. Gelūno teigimu, projekto įgyvendinimui šiai dienai skirta apie 27 mln. eurų. „Konkurso dalyviai maždaug ir orientavosi į tą sumą, siūlė atkurti nugriautas dalis tokiu būdu, kaip jiems atrodė teisinga, išsaugant centrinę fasado dalį, autentiškas rūmų dalis, mūrą, rūsius“, – pasakojo LNDM direktorius.

Komisijai projektai buvo pateikti anonimiškai (buvo tik numeriai ir devizai). Atrinktame RRŪMAI projekte išlaikytas Radvilų rūmų „U“ raidės pavidalas.

„Toks, koks jis buvo vaizduojamas garsiajame Sebastiano Dadlerio medalyje, kur matome rūmus „U“ raide – su penkiais bokštais. Galima pajusti, kokia buvo rūmų apimtis, kokia jų didybė, tačiau nesistengiant ieškoti senovinių plytų, kas mokesčių mokėtojams be galo brangiai būtų kainavę. Architektai pasiūlo neišlikusias rūmų dalis atkurti šiuolaikinėmis medžiagomis, ką, beje, Venecijos paveldo kovencija ir siūlo: vengti imitacinio atkūrimo. Ten, kur autentas – restauruojame, saugome, o kur neišlikę – galimos ir naujos medžiagos“, – aiškino idėją A. Gelūnas.

Nuo Vakarų Europos tapybos iki Australijos aborigenų meno

Radvilų rūmų dailės muziejus skirtas pasaulio dailei, todėl, anot A. Gelūno, kaip ir buvo iki šiol, taip ir po atnaujinimo – bus rodomos ekspozicijos nuo Vakarų Europos tapybos iki Australijos aborigenų, Naujosios Gvinėjos ir Indonezijos meno. Taip pat ir dabar eksponuojama Vladimiro Tarasovo dovanota kolekcija, Maskvos konceptualistai, sovietmečio disidentinis menas, kito turinio kūryba.

Viename iš atkuriamų Radvilų rūmų bokštų, planuojama, įsikurtų Lietuvos nacionalinis fotografijos centras. „Fotografija šalyje ilgai neturėjo didesnių namų, išskyrus simpatišką Šiaulių fotografijos muziejų, bet sostinėje jos likimas buvo gan kontroversiškas – fotografus netgi metė iš Prospekto galerijos. Maestro Antanas Sutkus ir tuometis Fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis kreipėsi į tuometę Vyriausybę, kad apgintų, išsaugotų tą galeriją... Su Radvilų rūmų dailės muziejaus projektu mes viliamės, kad vienas iš bokštų – dešinysis (Vilniaus ir Liejyklos gatvių sankirtoje) iškiltų kaip fotografijos centras, kur nuolat būtų rodomos mūsų fotografijos istorijos parodos, įsikurtų ir archyvas, ir tyrėjai“, – svarbų naują žingsnį įvardino A. Gelūnas.

Nors šiais laikais nuolatinės kompozicijos supratimas kinta – muziejai ekspozicijų nelaiko dešimtmečiais, visgi ketinama šią tradiciją tęsti. „Tikrai žinome, kad eksponuosime mūsų Vakarų Europos tapybos kolekciją, kuri yra pakankamai įspūdinga, kokybiška, dalį jos rodome Vilniaus paveikslų galerijos parodoje „Hommage donatoriams. Vilniaus paveikslų galerijos pradžia“. Šiuos kūrinius yra supirkę Lietuvos aristokratai už savo pinigus XX a. pradžioje ir padovanoję Vilniaus miestui. V. Tarasovo kolekcija liktų kairiajame fligelyje, ir t.t. Netgi yra toks žodinis susitarimas su p. Maciej, kad Radvilos skolintų dalį savo kolekcijos, deponuotų eksponavimui vienoje iš rūmų dalių“, – planus vizualizavo LNDM direktorius.

A. Gelūno pastebėjimu, už rūmų išlikęs XIX a. pastatas, kuris buvo pastatytas kaip aliejinių lempų gamykla, o vėliau atlikęs ir sporto maniežo paskirtį – šiandien tiktų organizuoti tarptautinėms dizaino parodoms.

„Daug vietos eksponuoti dideliems dizaino objektams, pavyzdžiui, automobilių modeliams – leidžiame sau pasvajoti. Atsirastų fantastinės eksponavimo erdvės pačiame Vilniaus miesto centre“, – optimistiškai kalbėjo A. Gelūnas.

Radvilų rūmų kiemas, anot A. Gelūno, kurį architektai šiek tiek juokaudami apstatė Mindaugo Navako skulptūromis, kartu yra ir lauko ekspozicinės erdvės pasiūlymas: „Tarsi paroda po atviru dangumi, kur būtų galima rodyti įspūdingas skulptūras, panašiai kaip dabar daro MO muziejus.“

PIRMOJI VIETA skirta projektui RRUMAI,
autorius – UAB „Processoffice“ iš Lietuvos, projekto architektai – Vytautas Biekša, Dovilė Kriščiūnaitė, Coralie Lamilhau, Eglė Matulaitytė, Martynas Brimas, Viktorija Rimkutė, Adelė Dovydavičiūtė:

Automobilių stovėjimo aikštelė atrodo neadekvačiai

A. Gelūno manymu, gera žinia vilniečiams ir ta, kad šalia Radvilų rūmų įsikūrusio parkingo tikrai neliks. „Šitai su Vilniaus miesto savivaldybe esame seniai aptarę. Vietoj to – sups menas, festivaliai, muzika, medžiai, kavinės... Tai, kas kultūringą miesto darną padidina, o ne sumažina“, – sakė jis.

Apskritai, stovėjimo aikštelė Radvilų rūmų kieme esą tebuvo laikinas sprendimas. A. Gelūnas neabejojo, šičia reikalingas alternatyvus sprendimas. „Kažkada buvome kalbėję, kad galėtų atsirasti parkingas po žeme, bet miesto atstovai sakė, kad jie siekia ne intensyvinti eismą toje senamiesčio vietoje, o silpninti, mažinti. Požeminės aikštelės idėja nebuvo palaikyta. Parkavimas šioje vietoje tikrai atrodo neadekvačiai, kad ir kaip pyktų mašinų savininkai. Nesiūlau visiems sėsti ant dviračio, nes kartais tai yra neįmanoma, bet parkavimo erdvės, matyt, turėtų būti svarstomos ne senamiesčio centre“, – pažymėjo pašnekovas.

Autentiškoji pastato centrinės dalies vidinė erdvė, A. Gelūno pastebėjimu, dabar yra griuvėsių būklės, labai nuniokota. „Interjerai sovietiniu laikotarpiu perdaryti, transformuoti. Mūsų tikslas – kiek įmanoma labiau atkurti autentišką buvusių rūmų būklę. Dešiniojo sparno XVII a. rūsių ir vėlesnės konstrukcijos Liejyklos gatvės dalyje atkūrimo darbai vykę pagal dalinį europinį projektą finišuoja šiais metais. Greitai bus galima pamatyti rezultatą: autentiškas XVII a. plytų mūro konstrukcijas. Manau, kad panašiai nutiks ir su ta rūmų dalimi, su kuria bus dirbama toliau. Tai, ko miestiečiai negalėjo matyti, ar tai, ką matė sudarkytos būklės, kur buvo šiukšlynai ir griuvėsiai – visa tai taps akiai maloniais istoriniais interjerais“, – įsitikinęs jis.

Sieks finišo

LNDM direktorius vylėsi, kad architektūrinis konkursas „laimingai judės į finišą“. „Tai dar nėra galutinis rezultatas, jis preliminarus, kaip skelbia Architektų sąjunga. Manau, kad visi dokumentai bus tvarkingi – laimėjusi studija PROCESSOFFICE gerai žinoma, jau ir įgyvendintu tarptautiniu skambiu projektu – Latvijos nacionalinės dailės muziejaus centrinio pastato rekonstrukcija. Atvėrė naujų papildomų muziejinių funkcijų, buvo ir apdovanoti, ir pagirti. Tikiu, kad tokią patirtį turintys architektai kažkaip prieis prie finišo, būtų liūdna, jei būtų kitaip... Rengiant techninį projektą, ruošiantis rangai – tikrai įvertinsime, ar autentiškos dalys kruopščiai saugomos, atkuriamos“, – projekto eigą pažadėjo akylai sekti A. Gelūnas.

Vienintelė prielaida, kad toks projektas galėtų sužlugti, A. Gelūno pasvarstymu, – nauja pasaulinė ekonomikos ar finansų krizė. „Panašiai nutiko 2010-2012 metais, kai man teko būti Kultūros ministru. Labai nemažai kultūros infrastruktūros lėšų buvo paaukota žmonių atlyginimams, socialinei gerovei. Reikia pabelsti į medį, kad taip neatsitiktų. Aišku, daug nerimo pasaulyje – pabėgėlių krizė, kovidas, kylančios kainos... Bet šis projektas įtrauktas į valstybės investicijų programą, jis ten tvirtai yra, darbai vyksta pagal kalendorių (vienokie ar kitokie tyrimai, architektūrinis konkursas, po to – techninis projektas, statybos) – visiškai realu, kad projektas realizuosis. Žinoma, ne per dvejus ar trejus metus, tokio masto projektai trunka ilgiau. Tikiuosi, kad neužstrigs kaip kai kurie kiti Lietuvos kultūros projektai... Kauno dramos teatrą renovavo daugiau nei dešimtmetį... Viliuosi, kad taip neatsitiks, nenoriu pranašauti, bet kokiais 2028-aisiais jau turėsime Vilniuje tą vaizdą, kuris šiandien, kaip sakėte, paveikslėlis. Optimizmo pakanka, reikia tiesiog įvykdyti projektą“, – baigdamas pokalbį sakė jis.

Su Radvilų rūmų konkurso preliminaria architektūrinių projektų eile galima susipažinti ČIA.

ANTROJI VIETA skirta projektui INSERT, autorius – MB “Fragment” architektai iš Lietuvos, projekto architektai – Povilas Čepaitis, Berta Meironaitė:

TREČIOJI VIETA skirta projektui C6YW75, autorius – “BDR Architekci” iš Lenkijos, projekto architektai – Konrad Basan, Paweł Dadok, Maria Roj, bendradarbiaujant su Kamil Urban: