Stendo šeimininkai įsitikinę, kad Vilniaus knygų mugėje demonstruojami kolekciniai objektai sudomins kiekvieną Lietuvos kultūros paveldui ir istorijai neabejingą lankytoją. „Idėja supažindinti visuomenę su kolekcijomis įgyja ypatingą prasmę šiuo metu, vykstant informacinėms atakoms iš Rytų ir aktyviems bandymams klastoti Lietuvos istoriją. Tokiomis aplinkybėmis senieji žemėlapiai ir proginiai medaliai tampa akivaizdžiais šalies istorijos liudininkais bei priemone ugdyti visuomenės savimonę“, − teigė kolekcininkas, projekto atstovas Mindaugas Ardišauskas.
Pasak jo, stende lankytojai išvys tris įspūdingus retai viešai demonstruojamus žemėlapius. „Parinkome tris išties įspūdingus žemėlapius. Pirmasis – tai Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio žemėlapis, atskleidžiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų politinę pilietinę savimonę ir Abiejų Tautų Respublikos galios zenitą. Stende taip pat rodomas Gottfriedo Henselio pirmasis Europos lingvistinis žemėlapis, vaizduojantis dabartinės Lietuvos, kurios pagrindu tapo lietuvių kalba ir etninė kultūra, ištakas. Galiausiai, Pirmojo pasaulinio karo metais Vlado Daumanto sukurtas etno-lingvistinis Lietuvos žemėlapis simbolizuoja modernios valstybės pumpurą, kuris sprogo 1918 m. vasario 16 d. ir išsiskleidė Nepriklausomybės karų metu“, − pasakojo Mindaugas Ardišauskas.
Kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549-1616), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinio veikėjo, keliautojo, iniciatyva sudarytas LDK žemėlapis pirmą kartą išleistas 1613 m. Šis žemėlapis laikomas vienu geriausių Renesanso kartografijos darbų. Beveik pusantro šimto metų jis buvo Europos kartografų kopijuojamas, perdirbinėjamas ir spausdinamas įvairiuose atlasuose. Knygų mugės metu demonstruojamas žemėlapis priklausė Algirdo Gustaičio (1916-2002), lietuvių visuomenininko, publicisto, Lietuvos sienų tyrinėtojo, asmeniniam žemėlapių rinkiniui. Bibliografinėmis retenybėmis tapusias A. Gustaičio knygas „Tikroji Lietuva“ (1983), „Dniepro upė ir aplinka nuo prieš-kristinių laikų“ (1992), „Potsdamas ir Lietuva dega“ (1992) taip pat bus galima pavartyti parodos stende.
Pirmasis Europos lingvistinis žemėlapis „Europa Poly-Glotta Linguarum Genealogiam exhibens ...“ publikuotas vokiečių lingvisto Gotfrydo Henselio (1687-1767) lyginamosios lingvistikos studijoje „Synopsis Universae Philologiae“, išleistoje 1741 m. Žemėlapyje pavaizduoti Europos, Amerikos, Azijos, Afrikos žemynai ir jų šalyse gyvenančių tautų kalbos, rašmenys bei krikščionių maldos „Tėve mūsų“ pradžia įvairiomis pasaulio kalbomis, taip pat − lietuvių kalba.
Vlado Daumanto (iki 1915 m. – Vladislovas Dzimidavičius, 1885-1977), įžymaus lietuvių politinio ir visuomenės veikėjo, kolekcininko, 1917 m. sudarytas žemėlapis „Carte de la Lituanie“, kurį 1918 m. išleido Lietuvių informacijos biuras (Bureau d’Information de Lituanie), įsikūręs Lozanoje. Šiuo žemėlapiu siekta formuoti viešąją nuomonę ir daryti įtaką politiniams procesams Europoje, pateikiant istorinius ir etno-lingvistinius įrodymus, remiančius Lietuvos valstybės atkūrimą. Leidinys tapo labai populiarus – buvo atspausdinti trys jo leidimai Šveicarijoje ir vienas JAV. Šis žemėlapis vainikavo aktyvaus lietuvių politinio centro Šveicarijoje komunikacijos veiklą, kurios metu, 1914-1919 m., biuras leido periodinius leidinius, knygas, brošiūras, žemėlapius, biuletenius prancūzų, vokiečių, anglų ir kitomis kalbomis. Biuras savo veiklą nutraukė 1919 m. sausio mėn., įsteigus Lietuvos spaudos biurą Berne.